My cosy sofa

... Tikrai, tik įraše apie traukinių ir garo (steampunk) mylėtojus taip parašiau, ir voilà, tarsi pagal užsakymą, nors iš tiesų tai visai neplanuotai, po keleto savaičių A.Tapino "Vilko valanda" jau gulėjo ant mano stalo. Buvo visai įdomu susidurti su knyginiu stimpanko žanru. Ir dar lietuvišku! Po vienos knygos dar negaliu pasakyti, kiek apskritai šis fantastinės literatūros žanras man patinka, bet "Vilko valanda" paliko gerą įspūdį. (Foto koliažui paimtos iš Vilkovalanda.lt , Goodreads.com , Humanitas.lt ) Jau buvau įspėta, kad pradėjus skaityti gali būti sunku įsibėgėti, bei patikinta, kad visgi verta knygos nenumesti į šalį. Ir iš tiesų, po pirmų puslapių gerokai suabejojau, kad man ši knyga patiks ir kad verta jai skirti laiko. Tačiau po truputį vis labiau įsijaučiau, o trijų valandų kelionės iš Briuselio metu knygą tiesiog suvalgiau; ir nors buvau itin pavargusi, tačiau šiltame traukinyje nenorėjau nei miegoti, nei jaučiau alkį - tik skaičiau, skai...

... Laikas lekia, o aš kaip neprisėdu prie naujo įrašo, taip neprisėdu.  Tiksliau, niekaip jo neužbaigiu. Na, bet pagaliau... ... Po malonaus pasibuvimo Ansemburgo pilyje bei gražiuosiuose jos soduose sprendėme, kur pasukti antrąją Liuksemburgo paveldo savaitgalio dieną. Pasirinkimų buvo įvairių, bet man norėjosi kažko ne tik seno, bet ir šiek tiek modernaus. Žinau, žinau, paveldas ir modernumas kaip ir nelabai suderinami, išskyrus gal namų interjero atveju, tačiau visgi pavyko aptikti mano pageidautiną seno ir šiuolaikiško derinį. Nes, pasirodo, kaip tik tuo pačiu metu Liuksemburge, Fond de Gras Industrijos ir geležinkelių parke (Le Parc Industriel et Ferroviaire du Fond-de-Gras), vyko stimpankerių suvažiavimas ("Anno 1900 – Steampunk Convention Luxembourg 2013", jei jau tiksliai). Apie tai sužinojus, man tik seilė nutįso. Kas mane pažįsta dar iš senų gerų studentavimų laikų, turbūt pamena mano meilę visokioms kultūroms-subkultūroms, ech… Bet apie viską...