My cosy sofa

... Šįmet į mano numylėtą Cassis miestelį prie Viduržemio jūros nenuvykome, prie gimtosios Baltijos krantų irgi neapsilankėme, pavasariniai pasimaudymai Atlanto vandenyne jau senokai pamiršti, tad nusprendėme, kad pats laikas nusikapstyti į Belgijos pajūrį. Taip, tiesa, Belgijos paplūdimių realybė yra rūsti – dažniausiai šalta jūra, permainingas oras ir nesibaigianti daugiaaukščių eilė fone, todėl visai nekeista, kad tarp Liuksemburge gyvenančių lietuvių, savo širdyse tebesinešiojančių atostogų Kuršių Nerijoje prisiminimus, Belgijos pajūris, ir ypatingai Ostendė , gero vardo neturi. Per daug nešlovinama ir Blankenbergė , nors joje tikrai nėra blogai. Aišku, tie daugiaaukščiai nėra taip ir blogai, jei pažiūrėsi, kad juose gali gauti viešbučio kambarį arba kokius įdomius kaimynus, pvz., "mėgstu švarą, mėgstu tvarką" tipažus. Taigi, prieš porą savaičių paskaitę apie tikrai šiltas dienas, visai neplanuotai sumąstėm visgi imti ir nulėkti iki belgiškoj...

... Atėjus vasarai nepalieka noras pabūti prie jūros. Tik maža problemėlė - kaip jau kažkada rašiau, Liuksemburge jūros nėra. Kita, bet jau labiau asmeninio pobūdžio bėda, kad atostogų dienų man irgi nebeliko (kaip kokia apžora, jau visas sunaudojau). O betgi vis tiek norisi prie jūros - ir nors tu ką. Taigi, norui neslopstant praėjusį savaitgalį buvom pilni pasiryžimo atsikelti anksti šeštadienį ir nepaisant ilgos kelionės (kokių 4-5 valandų traukinyje) važiuoti į Belgijos pajūrį. Šį kartą savo pajūrio miesteliu pasirinkom Ostendę, nors prieš kelionę iš bendradarbių girdau ne itin palankių šio miestelio vertinimų. Bet mūsų pasirinkimą labiausiai nulėmė tai, kad tiesiai iš Liuksemburgo tam tikromis valandomis į Ostendę važiuoja vadinamasis "ekspresas". Tai nereiškia, kad traukinys mažai kur stoja ar greičiau važiuoja, tačiau didžiulis jo pliusas - iki pat tikslo niekur nereikia keisti traukinio. O tai, bent jau mums, reiški...