Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Ligūrija

Pasakojimai nuo sofos: Cinque Terre malonumai, III dalis (5terre, Manarola, Corniglia)

Vaizdas
... Diena išaušo debesuota, tačiau žmonių kiekis, norėjusių važiuoti 5terės traukiniu, išliko toks pats kaip ir prieš tai . Blyn! Atsikandę masinio haikinimo nusprendėme pasirinkti tokį maršrutą, kuris ne kiekvienam būtų viliojantis, malonus ar įkandamas: Manarola-Volastra-Aia del Cane-C.se Pianca-Corniglia takai priklauso sunkios ir vidutinio sunkumo trasų kategorijoms. Taigi, Manaroloje šiaip ne taip išlipę iš traukinio dar kiek pasidairėme po kaimelį, kuris yra įsikūręs ant uolos apie 70 metrų virš jūros lygio ir, deja, deja, neturi normalaus pliažo. Visgi Manarola yra pakankamai populiari tarp turistų, nes ją su Riomadžiore jungia garsusis „Meilės kelias“ ( Via dell'Amore ), kuriuo lengva eiti. Tik tiek, kad šis takas po 2011 m. liūčių ir potvynių buvo remontuojamas ir iki šiol po remonto neatidarytas. Gal todėl iš ryto kaimelyje dar buvo buvo palyginus ramu, nors žmonių netrūko. Vaikštinėdami po Manarolą kyštelėjome nosį į bažnytėlę ( chiesa di San Lorenzo ,133

Pasakojimai nuo sofos: Cinque Terre malonumai, II dalis (5terre, Vernazza, Riomaggiore)

Vaizdas
... Išbandę Levanto-Monteroso takelį nusprendėme, kad pats laikas patikrinti mūsų lankymosi metu vienintelį atvirą Mėlynosios linijos taką iš Monteroso į Vernacą (Monterosso-Vernazza). Pasirinkome eiti būtent iš Monteroso, nes buvome girdėję ir skaitę, kad Vernaca yra vienas gražiausių, o gal net ir pats gražiausias, iš visų penkių 5terės (Cinqueterre) kaimelių. Tad Vernaca tebus mums kaip prizas už nueitą kelią. Juo labiau, kad kelias, berods, ne iš lengvųjų: siauras, su stačiais skardžiais ir realia grėsme paslydus kristi žemyn kokius 4-5 metrus. Jėga! Bet ne viskas buvo taip paprasta, kaip tikėjomės. Dar tik bevažiuojant į Monteroso kaimą, jau artimiausioje traukinio stotelėje (Riomadžiorėje) mus ištiko pirmasis šokas, kai pamatėme, kokia masė žmonių nori patekti į traukinį. Vaizdas kaip diena ir naktis skyrėsi nuo praeitos dienos vaizdo šioje stotelėje ir, apskritai, žmonių kiekio. Tokia pat žmonių masė laukė ir kitoje, ir dar kitoje stotelėse. Iš pradžių niekaip nesupra

Pasakojimai nuo sofos: Cinque Terre malonumai, I dalis (5terre, Monterosso, Levanto)

Vaizdas
... „Penkios žemės“ ( Cinque Terre , arba mano kalba 5terė ) mane „kibino“ jau kuris laikas: tai kokią nuotrauką žurnale pamatau, tai ką nors paskaitau, tai kažkas iš draugų savo feisbuko paskyroje pasidalina nuotraukomis iš apsilankymo tenai, tai iš bendradarbių išgirsti, kaip ten gražu. Ir taip po truputį mano noras pabuvoti 5terėje ėmė augti, kol galiausiai tapo labai sunku kontroliuoti tą norėjimą. Tada teliko apie tuos norus prasitarti Vilmantui ir viltis, kad jis taip pat susidomės ir panorės. Jei pasiseka ir abiejų norai staiga ima ir sutampa, telieka išsiaiškinti logistiką, susiderinti atostogas ir susirasti padoriomis kainomis pastogę. Mūsų atveju paskutinysis punktas sekėsi sunkokai, nes kiek per vėlai pradėjome savo paieškas – viešbučiai prieinamomis kainomis Specijoje jau buvo užimti, bet visgi šiaip ne taip radome išsinuomoti butą. Kas dar geriau nei viešbutis, jei apsistoji ilgėliau. Kur yra 5terė ? Ogi įsiterpusi raižytoje, nelygioje ir uolėtoje Italijos Rivji

Pasakojimai nuo sofos: Venerijaus keliais prie Veneros vartų (Porto Venere)

Vaizdas
... Prieš pradėdami 5terės (Cinque Terre) užkariavimą nusprendėme apsilankyti Porto Venerėje (Porto Venere), nes buvome girdėję, kad Porto Venerė yra žavus miestukas. Tai kodėl neįsitikinus tuo savomis akimis? Be to, per visus haikinimus vėliau laiko galėjome šiam apsilankymui netyčiomis ir pritrūkti. Tad apsidrausdami, kad taip nenutiktų, sėdome į iš Specijos (Spezia) išplaukiantį laivą ir besidairydami į apylinkes nė nepajutome kaip atplaukėme. Galima, tiesa, važiuoti ir autobusu, bet laivu smagiau ir, kad įdomiausia, netgi kiek pigiau (žmogui 7 eurai į abi puses) nei miesto autobusu. Taigi, kuo toji Porto Venerė įdomi? Na, be to, kad ji įtraukta į UNESCO paveldo sąrašus (o jau vien tai liudija, kad miestelyje galima rasti kažką įdomaus), jos pradžia (kaip Portus Veneris ) siekia I amžių prieš Kristų. Tais senais laikais būtent čia, rage prie Ligūrijos jūros, šalia romėniško žvejų kaimelio stovėjo šventykla deivei Venerai, o vėliau toje pačioje vietoje buvo pastatyta ba

Pasakojimai nuo sofos: specialiai nespeciali kelioninė "bazė" (La Spezia)

Vaizdas
... Važiuojant traukiniu iš Bolonijos į Speciją (La Spezia) akių negalėjome atitraukti nuo sužaliavusių kalvų (o gal jau ir visų kalnų) ir bėgančių kalnų upeliukų. Net neįsivaizdavau, kad Ligūrijoje (Liguria) esama tiek daug žalumos. Bet kaip paaiškino vietiniai italai, tos žalumos yra tiek daug būtent todėl, kad čia dažnai lyja. Viskas aišku, tik tie žodžiai "dažnai lyja" man nelabai patiko, juo labiau, kad pasiekus Speciją mus pasitiko apniukęs dangus. Pagal mano genialų planą, tai jokio lietaus neturėjo būti, nes kaipgi per lietų mes haikinsime po apylinkes. Ne tai, kad būtų neįmanoma, bet tiesiog nelabai malonu, o, kaip pamatėme vėliau, ir pavojinga. Specija yra visai nedidelis miestukas ant Ligūrijos jūros kranto, gal valanda kelio traukiniu nuo Genujos, tačiau jis yra vienas pagrindinių karinių (yra visas karinis jūrinis arsenalas), industrinių ir komercinių Italijos uostų. Tad kai kiek apniukusią pavakarę išėjome pasivaikščioti palei jūrą, mus pasiti