My cosy sofa

... Nors Briuselis nuo Liuksemburgo yra pakankamai arti - tik už kokių 180-190 km, tačiau kažkodėl mes didelės meilės ir traukos šiam miestui nejaučiame, tad ir jame apsilankyti prisiruošiame labai retai. Na, nebent kažkas itin suvilioja. Šį kartą tas paslaptingas X faktorius buvo Oskaro Koršunovo atvežtas spektaklis "Hamletas". Nors ir labai kirbėjo abejonės dėl ilgos spektaklio trukmės (3 val. - nesuprantu, kas tiems šiuolaikiniams menininkams pasidarė, kad filmai ir spektakliai pamišėliškai ilgėja, spėju, kad jų galvose nelabai veikia "redagavimo" funkcija), tačiau taip buvau pasiilgusi teatro, kad galvojau, ai, kas bus tas, reikia pamatyti. Įspūdis? Na, toks labai vidutiniškas. Mačiau jo geresnių spektaklių, tačiau iš kai kurių kitų kolegų atsiliepimų supratau, kad galėjo būti ir blogesnių. Tą vakarą tikrai pastebėjau ne vieną (berods, daugiausia užsieniečių, bet ne tik) po pertraukos taip ir negrįžusį tęsti koršunoviško spektaklio peržiūros. Ta...

... Galvojau, kokiu įrašu pradėti 2013 metus... Žinoma, labiausiai tai noriu padėkoti apsilankantiems, o ypač paliekantiems kokį vieną kitą komentarą  - puikiai žinau, kaip sunku tai daryti, nes ir pati neretai imu ir patingiu kažką kitiems brūkštelėti... ;) Visgi 2013 pradžiai reikėtų kokio bent apysmagio įrašo, nors šventės jau kaip ir baigėsi. Tad papasakosiu apie smagius vieno žiemos savaitgalio Briuselyje atradimus bei vieną tokį nusivylimą. Pradėsiu nuo didžiausio atradimo – Briuselio centre esančio Muzikos instrumentų muziejaus ( www.mim.be ). Šiame muziejuje slypi viena didžiausių ir įvairiausių muzikos instrumentų kolekcijų pasaulyje (kažkur apie 8000 instrumentų, nors eksponuojama tik koks 1200, bet ir tiek daugiau nei pakankamai, patikėkite manimi). Ir jis ne šiaip „tik“ muziejus, bet ir mokslo tyrimų institucija, ir biblioteka, ir netgi vieta koncertams, ne veltui jam priklauso net trys pastatai. Iš minėtų trijų pastatų matomiausias ir labiausiai tra...

... Po praeito savaitgalio pasibuvimo Briuselyje į akis krito reklama, kad Briuselis yra „brusselicious“. Ji kažkodėl mums su Vilmantu priminė lietuvišką reklamą, kad „ir Kaune galima gyventi“. Tai jau atleiskite man visi, gyvenantys Briuselyje, už mano super subjektyvią nuomonę, bet man šis miestas visai ne joks ne „brusselicious“, „delicious“ ar dar koks -icious , o priešingai – toks visai neviliojantis ir netraukiantis. Ir beveidis. Gal dėl to taip retai man norisi į šią Europos sostinę atvažiuoti, nors ji nėra taip jau toli – tik dvi valandos mašina arba trys – traukiniu. Vienintelė paskata, tai jame vykstantys kokie nors įdomūs renginiai, parodos ar koncertai, kurių Briuselio gyventojams man labai pavydu. Man tikrai nereikia tokio „išlaižyto“ miesto kaip Liuksemburgas, bet gyvenimas jame vis tiek, matyt, daro savo, nes niekaip negaliu priprasti prie gausybės įkyrių Briuselio elgetų. Ypač keistai atrodė, kai išlipę Nord traukinių stotyje išeidami pamatėme visą jos koridor...

... Na, kad jau mums dėl gamtos išdaigų taip ir nepavyko iškeliauti į išsvajotąją Ukrainą, tai vis tiek nusprendėme bent truputį atsigriebti už šią nesėkmę - išsiruošėme savaitgaliui į Briuselį. Gėda prisipažinti, bet aš ten nuvažiavau pirmą kartą, nors Briuselis yra tikrai netoli - 3 valandos traukiniu ir mes jau vietoj. Na ir vėl, spėkite, kokie mano pirmieji įspūdžiai? Ogi: kieeek daaaug žmonių!!! :) Begyvendama Liuksemburge jau, matyt, įsigijau tą tokį "kaimo gyventojo" sindromą stebėtis žmonių gausybe. Kiti pora dalykų, kritusių į akis, tai - Briuselio valkatėlių kiekis (Jų daug, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, bet ne mūsų Liuksemburge. Be to, anot mūsų draugų, jei jie paprašo, pvz., cigaretės ir tu jiems neduodi, tai turi dar pasiaiškinti, kodėl neduodi, nes paprasto "ne" čia neužtenka...), - nuolat šmėžuojančios skarelėmis apsirišusios ar hidžabų paslėptos musulmonės (Liuksemburge tokį reginį pamatyti yra retenybė. Tiesa, prieš ke...