Pasakojimai nuo sofos: Dviračių sezono atidarymas, uždarymas ir Dievo malonės spinduliai viename
... Kai visai neseniai kompiuterį užpuolęs virusas suvalgė visas paskutinių trejų metų nuotraukas, smagiai gulėjusias mano kompiuteryje (ir per mano neprisiruošimą neišsaugotas niekur kitur), supratau, kad vienintelė vieta, kur dar liko šioks toks jų prisiminimas yra įrašai šiame tinklaraštyje. Aplankius tokiam "nušvitimui" pamažėliais ėmė kirbėti sąžinė, kad pastaruoju laikotarpiu vis patingiu neprisiruošiu, ką nors naujesnio parašyti - diena veja dieną, per tą laiką naujienos pavirsta senienomis. Todėl dabar čiumpu jautį už ragų ir tiesiog pasakoju apie vieną vasaros šeštadienį Liuksemburge, kuomet net neprireikė toli važiuoti, tačiau tos dienos prisiminimai iki šiol verčia šypsotis. ... Taigi, šeštadienio rytas nepramiegotas, pusryčiai pilve, dviračiai sėkmingai pakrauti į traukinį - gera pradžia tolygi pusei darbo, argi ne? Pusvalandis traukiniu iki Vaserbiligo (Wasserbillig), ir vėl teko vėl sėstis ant dviračių. Persikėlus per upę mūsų laukė 20 km iki Zar