My cosy sofa

... Na, ir kol kas paskutinis įrašas iš mūsų vasarinių pasivaikščiojimų po Liuksemburgo pievas ir miškus su panosėje pakištais žemėlapiais. Į šį, liežuvįgalinusilaužti pavadinimu, Gantebaensmillen pasivaikščiojimų taką išsiruošėme visai neplanuotai, kuomet vieną vasaros šeštadienį vos ne iki pietų miegoję visgi nusprendėme išeiti „į žmones“. Aišku, "didieji proto bokštai" (jais, be abejo, būtume mes) nusprendė, kad kas čia tėra nueiti nuo miesto centro iki to Bonnevoie rajone esančio vandens bokšto ir būtent nuo jo pradėti savo žygį. Betgi, pasirodo, tasai Bonnevoie ne toks ir mažas, tad net nežinau, kiek kilometrų nupėdinome, kol pėsčiomis nuo namų tiesiai-per-aplinkui pasiekėme tą Kaltreis parke esantį vandens bokštą. Tiek nuėjus šiame parke mūsų kelionę jau būtų buvę galima ir užbaigti, o mes dar tik pasiekėme savojo 6,6 km maršruto pradžią (och!). Bet užtat koks tai parkas!!! Man jis buvo malonus atradimas – per tuos penkerius metus, kol čia gyvename, net

... Taip, taip, taip, bėda, ir vėl, eilinį kartą, niekaip neprisiruošiau prisėsti ir pabaigti jau nežinia kada juodraštyje sugulusio įrašo. Tai šis, tai tas, tai nuovargis, o kartais ir paprasčiausias tinginys... Atidėliojau, atidėliojau, bet šiandien pagaliau susiėmiau ir todėl dalinuosi savo įspūdžiais iš dar vieno rugpjūtinio pasivaikščiojimo po Liuksemburgo gamtą. ... Tai buvo visai malonus maršrutas, nors dalelę (kokius niekingus 2-3 km) nuo jo tikro ilgio - 9,8 km - "nusukome" pradėdami eiti ne nuo „pradžių pradžios“, t.y. Mamerio traukinių stoties, bet kiek arčiau – netoli romėniškų pirčių likučių. Kiek ten likę to autentiškumo iš romėnų laikų – kitas klausimas, na, bet faktas, kad jos čia buvo. Ir romėnų čia, t.y. Liuksemburgo apylinkėse, būta. Tai liudija ne tik va tokių užtiktų romėniškų pirčių liekanų liekanos, bet ir, pavyzdžiui, tai, kad išvertus vieno mini miesteliuko palei Mozelio upę pavadinimą iš liuksemburgiečių į žmonių kalbą, tai jis sk