Naujienos Monte Pacyje

Žinot, Lietuvoje atsirado labiausiai bendraujantis šefas su klientais - na taip, aš taip manau - ir man tai patinka. Tai reiškia, kad jis ne šiaip sau svaigsta, kad pagaminsiu ir visi dabar turi alpti, bet pagamina ir paklausiau, ar gerai, ar alpsim? Aš tai taip. 

Taigi vakar labiausiai bendraujantis šefas pasikvietė išbandyti naujų jo patiekalų, kurie keliaus į atnaujintą meniu. Pakvietė, kad maistą mylintys žmonės (mes!) galėtų išbandyti, pasakyti, ar viskas dera tarpusavyje, ar nieko netrūksta ir viskas gražiai patiekta. 

Vieta: Monte Pacis
Šefas: Ernestas Viršilas
Degustacinis meniu: 6+1 patiekalai (vienas special mums)
Degustacinio meniu kaina be gėrimų: €30 žmogui

Foto: http://www.armisfoto.eu/

Pradėkim nuo to, kad šefą pavadinau labiausiai bendraujančiu - kodėl gi taip? Nuo pirmos susipažinimo akimirkos, Ernestas visada po mano apsilankymo Monte Pacyje pakalbina ir pasiteirauja, kaip patiko maistas, kokių turiu pastabų. Bevalgant irgi visada prieina ir pakalbina ir net ne po vieną kartą. Kai šįkart ruošėmės su merginomis šios vakarienės, iš anksto buvau pakalbinta ir išklausinėta, kurio stalelio noriu, ar noriu šventiško padengimo, ar tiks meniu ir t.t. Nerealiai miela ir malonu - ne tik kad leidžia pasijusti laukiama, bet ir tiesiog iš karto nuramina, kad nemalonių staigmenų nebus, o vakaras bus pakylėtas ir džiuginantis.

Taigi susirinkome penkiese prie balta staltiese dengto stalo ir pradėjome nuo vyno pasirinkimo - Vokiškas vaisinis Rieslingas - juk daugiausia ketinome valgyti žuvies patiekalus.

Pirmasis patiekalas, kuris į meniu pateks kaip salotos, o mums atiteko kaip šefo komplimentai, buvo kalmarų užkandėlė. Kalmarai su žalumynais ir skrebučiais, užteptais alyvuogių tapenadu. Labai skanus šiek tiek apskrudęs kalmaras, o kadangi pati gaminti kalmarų nesiryžau kol kas, man buvo super pradžia!

Užkandžiui buvo patiektas anties terinas. Su svogūnų tyre, česnakų pelenais, petražolių trupiniais, morkomis ir skrebučiu. Labai švelnus, šiek tiek mostelėčiau ant jo šviežiai maltų pipirų skoniui pabrėžti, bet vėlgi geras patiekalas.

Toliau - ravioliai su rikota krevečių lukštų padaže (lukštus, kitokias jūrgyvių dalis kepina, sutrina ir gaunasi labai ryškaus skonio padažas) su pomidoriukais. Labai lengvučiai, burnoje tirpstantys ravioliai su išraiškingu padažu - man jie sublizgėjo nerealiai. Derinys išties vykęs  ir nors padažas stipraus skonio, jis neužgožė švelnučių raviolių, o juos labai gerai pabrėžė. 

Po raviolių, mus pasiekė juodoji lašiša. Kodėl net trys nuotraukos? Nes ji man TAIP patiko. Buvo iškepta vidutiniškai, dar su rausvu viduriuku, patiekta su Bak Choy kopūstu. Labai minimalistinis patiekimas, kas man žiauriai imponavo - tik lašiša ir kopūstas. Viskas, lėksiu pirkti Bak Choy ir garinsiu. Čia turbūt buvo mano vakaro favoritas. Beje, patiekalo dydis, kurį gavome mes, buvo ne degustacinis, o įprasto dydžio, kokį gautumėte iš meniu. Sakyčiau solidus žuvies gabalas!

Po lašišos, tam, kad pasiruošti mėsai, gavome citrinų šerbeto. Vienintelis skonis iš visų 6, kuriuos žmogus patiria (saldu, sūru, aštru, kartu, rūgštu ir umami), ir kurio labiausiai nemėgstu - tai kartumas. Todėl šerbetas man buvo vidutiniškas, galbūt tokioms kaip aš, jį reikėtų ruošti vien iš sulčių, nenaudojant žievelės. Bet kuriuo atveju, jis puikiai nuteikia gomurį.

Mėsos patiekalas buvo antis - labai spalvinga ir graži lėkštė. Svogūnas, troškintas burokėlių sultyse, ir po to degintas degikliu, keptų morkų kremas, žaluma ir antis su five spice. Genialiai paprasta ir labai labai skanu. Antrasis mano favoritas! Netrūko nieko, visiškai niekutėlio. Na gal raudono vyno taurės...

Desertas - ryžių pudingas su cukraus plutele, braškėmis ir maskarpone kremu. Kvepiantis namais, primenantis vaikystę ir sukeliantis pačias teigiamiausias emocijas. Puikiai tiktų sekmadienio pusryčiams! Tik norėčiau ne žiemos plastmasinių braškių, o kokių trintų spanguolių ar kito kokio rūgštesnio varianto. 

Skanios dienos ir jums!

Burokėlių galetė su karamelizuotais svogūnais ir čiobreliais

Burokėliai yra gėris, jie gali virsti viskuo, kuo norite. Kartais gardžiomis salotomis, kartais sriuba, o retkarčiais netgi šokoladiniu pyragu. Aš pamilau burokėlius tik būdama pilnametė, matyt tik tokio proto suvokiau visą jų gerumą ir potencialą. Šiandien mano virtuvėje burokėlių galetė su karamelizuotais svogūnais ir čiobreliais. 

Burokėlių galetė su karamelizuotais svogūnais ir čiobreliais

Tešla

200 g miltų

100 g sviesto

2/3 paplakto kiaušinio (1/3 paliekame aptepimui)

1 arbatinis šaukštelis druskos ir žiupsnis cukraus

30 ml šalto vandens

Įdaras

4 vidutinio dydžio orkaitėje kepti ar virti burokėliai

3 dideli raudoni svogūnai

3 šaukštai sviesto

šlakelis alyvuogių aliejaus

100 ml raudono vyno

5 šakelės šviežių čiobrelių (2 šaukšteliai)

2 šaukštai rudojo cukraus

75 g feta sūrio

1 rutuliukas mocarelos sūrio

Druska, pipirai

Tešlai miltus su sviestu, druska ir cukrumi suberiame į kombainą ir išsukame iki trupinių. Tada supilame kiaušinį ir vandenį, išsukame kol trupiniai sulips ir taps vientisa tešla. Tešlą šaldome pusvalandį šaldytuve.

Kol tešla šąla, metas pasidaryti įdarą. Svogūnus smulkiai sukapojame. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir sviestą, suberiame svogūnus. Kepiname juos ant nedidelės ugnies apie 15 min. Įberiame cukrų, susmulkintus čiobrelius ir karamelizuojame svogūnus kelias minutes. Supilame vyną, išmaišome ir kepiname, kol vynas nugaruos (redukuojame). Pagardiname druska ir pipirais.

Susipjaustome burokėlius griežinėliais, mocarelą kubeliais, sutrupiname fetą.

Iškočiojame tešlą iki maždaug 35 cm skersmens skritulio. Maždaug 5 cm nuo krašto dėliojame įdarą. Pradžioje dedame mocarelą, tada svogūnus, ant jų gražiai išdėliojame burokėlius, viršų pabarstome feta.

Tešlos kraštus užlenkiame ant įdaro ir patepame kiaušiniu. Kepame galetę iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min arba kol krašteliai paruduos.