Laisvos programinės įrangos pardavimas

Kai kurie požiūriai apie pardavimo išimčių laisvos programinės įrangos licencijoms, tokioms kaip GNU GPL, idėjas taip pat yra prieinami.

Daug žmonių tiki, jog GNU projekto dvasia yra tokia, kad jūs neturėtumėte imti pinigų už programinės įrangos kopijų platinimą arba, kad jūs turėtumėte imti kiek įmanoma mažiau – nedaugiau nei išlaidų padengimui. Tai yra nesusipratimas.

Iš tikrųjų, mes žmones, kurie išplatina laisvą programinę įrangą, skatiname imti tiek, kiek jie nori ar gali. Jei licencija naudotojams neleidžia padaryti kopijas ir jas parduoti, ji yra nelaisva licencija. Jei tai jums kelia nuostabą, prašome skaitykite toliau.

Žodis „laisva“ turi dvi teisingas bendrines reikšmes; jis gali reikšti arba laisvę, arba kainą. Kai mes kalbame apie „laisvą programinę įrangą“, mes kalbame apie laisvę, ne kainą. (Galvokite apie „kalbos laisvę“, ne apie „nemokamą alų“.) Konkrečiai, jis reiškia, kad naudotojas yra laisvas programą leisti, programą pakeisti ir programą išplatinti su arba be pakeitimų.

Laisvos programos yra kartais platinamos už dyką ir kartais už reikšmingą kainą. Dažnai ta pati programa yra prieinama abiem būdais iš skirtingų vietų. Ta programa yra laisva nepriklausomai nuo kainos, nes naudotojai turi jos naudojimo laisvę.

Nelaisvos programos įprastai yra parduodamos už didelę kainą, bet kartais parduotuvė jums duos kopiją už nieką. Nors tai jos laisva programine įranga nepadaro. Už mokestį ar nemokamai, ta programa yra nelaisva, nes iš jos naudotojų atimta laisvė.

Kadangi laisva programinė įranga nėra kainos reikalas, maža kaina programinės įrangos nepadaro laisva arba net artimesne laisvos. Taigi, jei jūs išplatinate laisvos programinės įrangos kopijas, jūs be abejo galite prašyti reikšmingo mokesčio ir užsidirbti kažkiek pinigų. Laisvos programinės įrangos išplatinimas yra gera ir pagrįsta veikla; jei jūs tai darote, jūs taip pat galite iš to pasipelnyti.

Laisva programinė įranga yra bendruomenės projektas ir kiekvienas nuo jos priklausantis turėtų ieškoti būdų prisidėti prie tos bendruomenės statymo. Platintojui, būdas šitą padaryti yra atiduodant dalį pelno laisvos programinės įrangos vystymo projektams ar Laisvos programinės įrangos fondui. Tokiu būdu jūs galite pastūmėti į priekį laisvos programinės įrangos pasaulį.

Laisvos programinės įrangos platinimas yra galimybė surinkti fondų vystymui. Nešvaistykite jos!

Siekiant prisidėti fondais, jums reikia turėti šiek tiek pertekliaus. Jei jūs prašote per mažo mokesčio, jūs neturėsite nieko atsidėjimui paremti vystymą.

Ar didesnė platinimo kaina nuskriaus kai kuriuos naudotojus?

Žmonės kartais pergyvena, kad didelis platinimo mokestis nustums laisvą programinę įrangą už ribos naudotojų, kurie neturi daug pinigų. Su nuosavybine programine įranga, didelė kaina atlieka būtent tą – bet laisva programinė įranga yra skirtinga.

Skirtumas yra tas, kad laisva programinė įranga natūraliai linkusi išplisti aplinkui ir yra daug būdų ją gauti.

Programinės įrangos kaupėjai verčiasi per galvas, kad jus sustabdytų nuo nuosavybinės programos leidimo nesumokėjus standartinės kainos. Jei ši kaina yra didelė, tai kai kuriems naudotojams sukelia sunkumų naudoti tą programą.

Su laisva programine įranga, naudotojai neturi mokėti to platinimo mokesčio siekdami tą programinę įrangą naudoti. Jie gali nusikopijuoti tą programą iš draugo, kuris turi kopiją arba su pagalba draugo, kuris turi prieigą prie tinklo. Arba keli naudotojai gali apsijungti, pasidalinti vieno CD-ROM kainą, tada kiekvienas paeiliui gali tą programinę įrangą įsidiegti. Didelė CD-ROM kaina nėra didelė kliūtis, kai ta programinė įranga yra laisva.

Ar didesnė platinimo kaina atgrasys nuo laisvos programinės įrangos naudojimo?

Dar vienas bendras susirūpinimas yra laisvos programinės įrangos populiarumu. Žmonės galvoja, kad didelė platinimo kaina sumažintų naudotojų skaičių ar, kad žema kaina naudotojus yra tikėtina paskatintų.

Tai yra tiesa nuosavybinei programinei įrangai – bet laisva programinė įranga yra skirtinga. Su tiek daug būdų gauti kopijas, platinimo paslaugos kaina turi mažesnį efektą populiarumui.

Ilgainiui, kiek daug žmonių naudoja laisvą programinę įrangą yra nuspręsta pagrinde tuo, kiek daug laisva programinė įranga gali padaryti ir kaip lengva yra ją naudoti. Daug naudotojų nepadaro laisvės jų prioritetu; jie gali tęsti naudoti nuosavybinę programinę įrangą jei laisva programinė įranga negali padaryti visų darbų, kurių jie nori, kad būtų padaryti. Todėl, jei mes norime ilgainiui padidinti naudotojų skaičių, mes pirmiau visko turėtume vystyti daugiau laisvos programinės įrangos.

Tiesiausias būdas šitą padaryti yra patiems rašant reikiamą laisvą programinę įrangą ar vadovėlius. Bet jei jūs verčiau platinate, nei rašote, geriausias būdas jūs galite padėti yra surenkant fondus kitiems juos parašyti.

Terminas „programinės įrangos pardavimas“ gali kelti sumaištį irgi

Tiesą sakant, „pardavimas“ reiškia gerybių apsikeitimą už pinigus. Laisvos programos kopijos pardavimas yra pagrįstas ir mes jį skatiname.

Tačiau, kai žmonės galvoja apie „programinės įrangos pardavimą“, jie įprastai įsivaizduoja šito darymą tokiu būdu, kaip daro dauguma kompanijų: programinės įrangos padarymą nuosavybine, o ne laisva.

Taigi, nebent jei jūs ruošiatės atsargiai užbrėžti atskirtis, tokiu būdu, kaip daro šis straipsnis, mes siūlome geriau išvengti termino „programinės įrangos pardavimas“ naudojimo ir vietoje jo pasirinkti kurį nors kitą įvardijimą. Pavyzdžiui, jūs galėtumėte sakyti „laisvos programinės įrangos platinimas už mokestį“ – tai yra nedviprasmiška.

Dideli ar maži mokesčiai ir GNU GPL

Išskyrus vieną specialią situaciją, GNU bendroji viešoji licencija (GNU GPL) neturi reikalavimų apie tai, kiek daug jūs galite prašyti už laisvos programinės įrangos kopijos platinimą. Jūs galite nieko neprašyti, pensą, dolerį ar milijardą dolerių. Tai jūsų reikalas, ir rinkos, taigi, nesiskųskite mums jei niekas nenori už kopiją sumokėti milijardą dolerių.

Ta viena išimtis yra atvejis, kai dvejetainiai yra platinami be atitinkamo išbaigto šaltinio kodo. Iš tų, kurie šitą daro, pagal GNU GPL yra reikalaujama pateikti šaltinio kodą pagal paskesnį užklausimą. Neribojant to mokesčio už šaltinio kodą, jie galėtų nustatyti per didelį mokestį bet kuriam apmokėti – tokį kaip milijardas dolerių – ir taip apsimesti išleidžiant šaltinio kodą, kai iš tiesų jį slepiant. Taigi, šiuo atveju mes turime apriboti šį mokestį už šaltinį siekiant užtikrinti naudotojo laisvę. Tačiau, įprastose situacijose nėra tokio pateisinimo platinimo mokesčių ribojimui, taigi, mes jų neribojame.

Kartais kompanijos, kurių veiklos kerta liniją, nubrėžtą GNU GPL, maldauja leidimo, sakydamos, kad jos „neprašys pinigų už GNU programinę įrangą“ ar panašiai. Tai jų su mumis niekur nenuves. Laisva programinė įranga yra apie laisvę ir GPL teisinis užtikrinimas yra laisvės gynimas. Kai mes giname naudotojų laisvę, mūsų neišblaško šalutinės problemos, tokios kaip kiek daug platinimo mokesčio yra prašoma. Laisvė yra problema, visa problema ir vienintelė problema.