Nuotraukų albumai. Darbas atliktas.

Ne per seniausiai džiaugiausi susitvarkiusi keturių metų senumo kelionės nuotraukų albumą ir vyliausi, kad kaip nors greituoju būdu pavyks susitvarkyti lygiai taip pat ir kitų kelionių albumus...

Galit įsivaizduoti, kaip džiūgauju, kad viską iš tiesų SUSPĖJAU!!! Jaučiuosi, dievaži, kaip šimtmečio darbą nudirbusi... :)

Pradžioje viską „grubiai“ susimečiau į albumo puslapius, kad plius minus žinočiau, kiek visko turiu ir kiek čia tų puslapių reikia į albumą „surišti“...

Tada verčiau po vieną lapą ir „paprastuoju būdu“ tiesiog dėliojau nuotraukas, užrašus (tam labai gerai pasitarnavo kelionės įspūdžių aprašymai, kuriuos buvau po kelionių sumetus į šitą tinklaraštį – tereikėjo juos išskaidyti pastraipomis, atsispausdinti ir supjaustyti) ir kai kurią medžiagą iš kelionėse prisirankiotų bukletų...

Darbo vieta tam kartui porą savaičių atrodė taip:

Iš tiesų tai, kai pagalvoju – kur aš buvau anksčiau..? Visas nuotraukas iki šiol visada pjaustydavau (kadruodavau) elementaria liniuote ir prie rankos dar nuo studijų laikų beveik priaugusiu peiliuku, viską kruopščiai matuodama ant pjaustymo „pado“ (žiauriai nepatogus reikalas, kai gradacija jame tik coliais, bet jau beveik buvau pripratusi) tačiau va, apšvietė kažkas iš aukščiau, matomai, man protą, kad yra toks daiktas kaip „giljotina“... Žodžiu, nulėkusi į parduotuvę nusipirkau simpatišką mažutę giljotinikę – kaip tik nuotraukoms. Todėl darbas nuo to momento ėjosi kaip iš pypkės... Kitu atveju nežinau, kiek aš dar būčiau kankinusi tuos albumus...

Na, žodžiu, finale turiu štai tokius tris 20x20 cm formato gražuolius, talpinančius viso apie 800 didesnių ir mažesnių nuotraukų...

Kai toks „šimtmečio“ darbas atliktas, galima ramiai laukti ir naujų gyvenimo pokyčių su naujomis nuotraukomis... :)

Segė

Šimtas metų, rodos, praėjo nuo to laiko, kai dariau ką nors iš papuošalų frivolite technika... Todėl nenuostabu, kad paėmusi adatą į rankas (juokas juokais...) nebežinojau, nuo kurio galo pradėti nerti ir kaip daryti net patį pagrindinį mazgą... Greitai gi tie mūsų įgūdžiai nenaudojami atbunka, pasirodo... Na bet, įlindusi į youtube'ą greitai atgaminau, kas prie ko ir ėmiausia darbo... :)

Seniai norėjosi pabandyti padaryti kokią nors segę, mat su kaklo papuošalais, kaip žinia, tam kartui buvau išsisėmusi (todėl taip ilgai ir nieko nenėriau), o segėms, kadangi pati tokio daikto „nedėviu“, kažkaip ilgai nepribrendau... Ir štai, taip jau nutiko, kad pasitaikė puiki proga padaryti vienai garbaus amžiaus moteriškei nedidelę dovanėlę ir pagalvojau, kad tai gali būti visai nebloga proga vėl imti adatą į rankas...

Gal gavosi ir ne itin idealiai, bet... Tokia va agatais ir Svarovsio kristaliukais pamarginta segė, tiksianti, tikiuosi, prie žalių, jai priklausysiančios moteriškės akių... :)

Šiandien aš TOKIA

Na, žinote, aš jau tokia – jei užsikabinu už kokios idėjos, ilgai nelaukus kimbu į ją (kol nepraėjo užsidegimas) ir darau... Taip įvyko ir šį kartą, kai užkliuvau už vienos nerealiai fainos idėjos (labai rekomenduoju pasižvalgyti) Irmos Perednės blog'e – įamžinti save ir savo rankinėje esančius daiktus. Pagalvojau, kad dabar toks metas, kurį kada nors tikrai bus įdomu prisiminti... :) Taigi, čiupau fotoaparatą, štatyvą, savo rankinę ir taip vat, nieko nelaukusi griebiau jautį už ragų.

Pradžioj galvojusi iš viso to padaryti tiesiog Photoshop'inį (kitaip tariant – skaitmeninį) skrebuką, galiausiai supratau, kad greičiau bus tiesiog paimti popieriaus lapą ir viską ant smūgio sudėlioti. Tuo labiau, kad tarsi tyčia po ranka daug negalvojant atsirado reikiamos šiam skrebukui detalės. Ryte į svečius užsukusi draugė Neringa su maža gimtadienio dovanėle turbūt net neįtarė, kad tos dovanėlės įpakavimo detalės – oranžiniais motyvais marginta juostelė su popierine gėle man čia „sueis“ kaip niekad, o anyta, gimtadieniui dovanodama mano mėgstamiausias gėles – saulėgrąžas – net minties neturėjo, kad savo autoportretui pasirinksiu jų „draugiją“. Na, o visa kita šioje „greitojo skrebinimo“ eigoje per pusvalandį susidėliojo štai taip:

Nieko blatno – tiesiog viskas minimaliai agniška – salotinė popierinė juostelė (kaip gi be jos), eilinis ranka rašytas užrašas, jau minėta juostelė ir gėlės žiedas na, ir nuotraukos... :)

Kalbant apie pačią idėją pateikti save ir savoje rankinėje esančius daiktus, manau, kad ilgainiui man tikrai bus įdomu prisiminti, ką nešiojausi šiuo savo gyvenimo periodu karštomis Čikagos vasaromis. Jei konkrečiau:
– metalinė 0,5 l talpos vandens gertuvė;
– maišelis su džiovintais vaisiais ir riešutais;
– piniginė;
– užrašų knygelė;
– mobilus telefonas;
– lietuviškos, nebegaliojančios vairavimo teisės :D ;
– prieš kelet dienų iš draugės, gyvenančios Londone, gautas sveikinimo atvirukas;
– vizitų pas gydytoją kortelė;
– raktai;
– mikrografas, tušinukas ir lūpų vazelinas;
– krūva žemėlapių su maršrutais, kaip nuvykti į vieną ar kitą vietą (atskiram rankinės skyriuje gyvena).

Tiek žinių. :) Bandysim sudalyvauti konkurse... :)

Kaip ryšėti skareles ir šalius

Mama atsiuntė, labai patiko, dalinuosi... ;)