Copyleft: pragmatiškas idealizmas

pagal Richard Stallman

Kiekvienas sprendimas priimtas asmens kyla iš to asmens vertybių ir tikslų. Žmonės gali turėti daug skirtingų tikslų ir vertybių; garbė, pelnas, meilė, išgyvenimas, pramoga ir laisvė – yra tik keletas iš tikslų, kuriuos geras žmogus gali turėti. Kai tikslas yra principo reikalas, mes tai vadiname idealizmu.

Mano darbas ties laisva programine įranga yra motyvuotas idealistiniu tikslu: laisvės ir bendradarbiavimo skleidimas. Aš noriu paskatinti laisvą programinę įrangą sklisti, pakeičiant nuosavybinę programinę įrangą, kuri uždraudžia bendradarbiavimą ir taip mūsų visuomenę padaryti geresne.

Tai pagrindinė priežastis kodėl GNU bendroji viešoji licencija yra parašyta tuo būdu, kuriuo yra – kaip copyleft. Visas prie GPL padengtos programos pridedamas kodas privalo būti laisva programinė įranga, net jei jis patalpintas atskirame faile. Aš savo kodą padarau prieinamu naudojimui laisvoje programinėje įrangoje ir ne naudojimui nuosavybinėje programinėje įrangoje, siekdamas kitus žmones, kurie rašo programinę įrangą, paskatinti ją padaryti taip pat laisva. Aš manau, kad kadangi nuosavybinės programinės įrangos autoriai naudoja autorių teises sustabdyti mūsų dalinimąsi, mes bendradarbiaujantys galime naudoti autorių teises kitiems bendradarbiaujantiems suteikti jų pačių privalumą: jie gali naudoti mūsų kodą.

Ne visi, kurie naudoja GNU GPL, turi šitą tikslą. Prieš daug metų, mano draugo buvo paprašyta copyleft programą išleisti pagal ne copyleft sąlygas ir jis atsakė panašiai šitaip:

„Kartais aš dirbu ties laisva programine įranga ir kartais aš dirbu ties nuosavybine programine įranga – bet kai aš dirbu ties nuosavybine programine įranga, aš tikiuosi užmokesčio.“

Jis buvo nusiteikęs savo darbu pasidalinti su bendruomene, kuri dalinasi programine įranga, bet nematė prasmės paduoti verslui, darančiam produktus, kurie mūsų bendruomenei būtų už ribų. Jo tikslas skyrėsi nuo maniškio, bet jis nusprendė, kad GNU GPL jo tikslui buvo naudinga irgi.

Jei jūs norite ką nors pasaulyje pasiekti, idealizmo nepakanka – jums reikia pasirinkti metodą, kuris veiksmingas tam tikslui pasiekti. Kitais žodžiais, jums reikia būti „pragmatiškais“. Ar GPL yra pragmatiška? Pasižiūrėkime į jos rezultatus.

Apsvarstykite GNU C++. Kodėl mes turime laisvą C++ kompiliatorių? Tik dėl to, kad GNU GPL sakė jis turi būti laisvas. GNU C++ buvo išvystytas industrijos konsorciumo – MCC, pradedant nuo GNU C kompiliatoriaus. MCC įprastai savo darbą padaro tiek nuosavybinį, kiek tik gali. Bet C++ priekinę dalį jie padarė laisva programine įranga, nes GNU GPL sakė, kad tai buvo vienintelis būdas, kuriuo jie ją galėjo išleisti. C++ priekinė dalis įtraukė daug naujų failų, bet kadangi buvo numatyta juos susieti su GCC, jiems buvo taikoma GPL. Nauda mūsų bendruomenei yra aiški.

Apsvarstykite GNU objektinę C. NeXT iš pradžių norėjo šią priekinę dalį padaryti nuosavybine; jie pasiūlė ją išleisti .o failais ir naudotojams leisti juos susieti su likusiu GCC, galvodami tai gali būti būdas apeiti GPL reikalavimus. Bet mūsų teisininkas pasakė, kad tai tų reikalavimų neišvengtų, kad tai nebuvo leidžiama. Ir taip jie Objektinės C priekinę dalį padarė laisva programine įranga.

Tie pavyzdžiai įvyko praeities metais, bet GNU GPL tęsia daugiau laisvos programinės įrangos mums atnešimą.

Daug GNU bibliotekų yra padengtos GNU mažiau bendrąja viešąja licencija, bet ne visos. Viena GNU biblioteka, kuri yra padengta įprasta GNU GPL yra Readline, kuri įgyvendina komandinės eilutės redagavimą. Aš kartą išsiaiškinau apie nelaisvą programą, kuri buvo suprojektuota naudoti Readline ir autoriui pasakiau tai nebuvo leidžiama. Jis galėjo komandinės eilutės redagavimą pašalinti iš tos programos, bet ką jis iš tikro padarė, tai ją išleido pagal GPL. Dabar ji yra laisva programinė įranga.

Programuotojai, kurie GCC (ar Emacs, ar Bash, ar Linux, ar bet kuriai GPL padengtai programai) rašo pagerinimus, dažnai yra įdarbinti kompanijų ar universitetų. Kai toks programuotojas nori savo pagerinimus grąžinti bendruomenei ir savo kodą pamatyti kitame išleidime, bosas gali pasakyti: „Palauk – tavo kodas priklauso mums! Mes juo pasidalinti nenorime; mes nusprendėme tavo pagerintą versiją paversti į nuosavybinės programinės įrangos produktą.“

Čia GNU GPL ateina išgelbėjimui. Tas programuotojas tam bosui parodo, kad šis nuosavybinės programinės įrangos produktas būtų autorių teisių pažeidimas ir bosas susivokia, kad jis turi tik du pasirinkimus: tą naują kodą išleisti kaip laisvą programinę įrangą arba neišleisti aplamai. Beveik visada jis programuotojui leidžia padaryti kaip pastarasis numatė iš pradžių ir tas kodas patenka į kitą išleidimą.

GNU GPL nėra ponas geras vyrukas. Ji kai kuriems dalykams, kuriuos žmonės kartais nori padaryti, pasako ne. Yra naudotojai, kurie sako, kad tai yra blogas dalykas – kad GPL „atriboja“ kai kuriuos nuosavybinės programinės įrangos autorius, kuriuos „reikia atvesti į laisvos programinės įrangos bendruomenę“.

Bet mes jų neatribojame nuo mūsų bendruomenės; jie pasirenka neįžengti. Jų sprendimas programinę įrangą padaryti nuosavybine yra sprendimas pasilikti už mūsų bendruomenės. Buvimas mūsų bendruomenėje reiškia prisijungimą bendradarbiavimu su mumis; mes negalime „atvesti jų į mūsų bendruomenę“ jei jie nenori prisijungti.

Ką mes galime padaryti yra jiems pasiūlyti paskatinimą prisijungti. GNU GPL yra suprojektuota paskatinti per mūsų egzistuojančią programinę įrangą: „Jei jūs savo programinę įrangą padarysite laisva, jūs galite naudoti šitą kodą.“ Žinoma, tai jų visų nelaimės, bet kartais laimima.

Nuosavybinės programinės įrangos vystymas prie mūsų bendruomenės neprisideda, bet jos autoriai dažnai iš mūsų nori padavimų. Laisvos programinės įrangos naudotojai gali laisvos programinės įrangos autoriams pasiūlyti ego paglostymus – žinomumą ir dėkingumą – bet gali būti labai patrauklu kai verslas jums sako: „Tik leisk mums tavo paketą padėti į mūsų nuosavybinę programą ir tavo programą naudos daug tūkstančių žmonių!“ Šis viliojimas gali būti galingas, bet ilguoju periodu mums visiems geriau jei mes jam atsispirsime.

Šį viliojimą ir spaudimą yra sunkiau atpažinti kai jie ateina netiesiogiai, per laisvos programinės įrangos organizacijas, kurios priėmė nuosavybinės programinės įrangos aptarnavimo politiką. X konsorciumas (ir jo įpėdinė – Atvira grupė) siūlo pavyzdį: finansuojami kompanijų, kurios darė nuosavybinę programinę įrangą, jie dešimtmetį siekė programuotojus įtikinti nenaudoti copyleft. Kai Atvira grupė pabandė X11R6.4 padaryti nelaisva programine įranga, tie iš mūsų, kurie atsilaikėme tam spaudimui, džiaugėmės, kad tai padarėme.

1998 m. rugsėjį, keletas mėnesių po X11R6.4 išleidimo su nelaisvomis platinimo sąlygomis, Atvira grupė apgręžė savo sprendimą ir ją išleido pagal tą pačią ne copyleft laisvos programinės įrangos licenciją, kuri buvo panaudota X11R6.3. Ačiū jums, Atvira grupe – bet šis paskesnis apgręžimas nepaneigia mūsų padaromų išvadų remiantis faktu, kad tų suvaržymų pridėjimas buvo galimas.

Pragmatiškai kalbant, galvojimas apie didesnius ilgalaikius tikslus sustiprins jūsų valią priešintis šiam spaudimui. Jei jūs savo protą sukoncentruojate ties laisve ir bendruomene, kurią jūs galite statyti išlikdami tvirti, jūs atrasite stiprybę tai padaryti. „Stovėkite už kažką arba jūs krisite dėl bet ko.“

Ir jei cinikai pajuokia laisvę, pajuokia bendruomenę… jei „kietakakčiai realistai“ sako, kad pelnas yra vienintelis idealas… tiesiog ignoruokite juos ir vis tiek naudokite copyleft.

---

Ši esė publikuota Laisva programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman esės.