Asmeniniai 2008-ųjų atradimai

Baigiantis metams nori nenori apgalvoji kas gero per juos įvyko ir ko tikiesi iš ateinančiųjų. Štai ir aš "minčių lietaus" būdu pabandžiau trumpai išdėstyti savo 2008 - ųjų metų atradimus. Kai kurie iš jų tikrai jums yra seniai atrasti, bet man tai nauja ir savaip praturtino ar palengvino mano gyvenimą. Be abejo tai tik dalis atradimų ;)

Kai gimė Liepa (prieš 5 metus) prisijungiau prie Mamų klubo ir kelis metus aktyviai ten dalyvavau. Po to dėl mokslų ir darbo buvau padariusi pertrauką, o šiemet iš naujo jį atradau. Bendravimas su mamomis, aktualios paskaitos ir rankdarbiai fantastiškai mane atpalaiduoja, padrąsina ir paguodžia.

Kitas atradimas toks truputį neestetiškas, bet labai praktiškas -visai netyčia atradau puikų šepetėlį Avent puodelio minkštam snapeliui valyti. Snapelis turi tris adatos siaurumo skylutes, kurias praplaudavau po vandens srove. Kartą tvarkydama stalčių radau atsarginį NENAUDOTĄ šepetėlį, skirtą snargliukų siurbtukui valyti. Pagalvojau ko jam be darbo ten gulėti, einu ir pamėginsiu puodelio snapelį juo pavalyti. Šepetėlis puikiai atitiko tas skylutes, tiesiog kaip "kirvis kotą" :)

Vienas iš mano atradimų - tai dekupažas. Jį atradau netyčia - internete ieškodama priemonių scrapbookingui :) Pradžioj mokiausi iš interneto, o po to nuėjau į kursus. Šis dekoravimo būdas man labai parankus, kadangi nemoku piešti, o "išdekupažinus" gaunasi toks efektas, lyg būtų nupiešta ;)

Visai šviežias atradimas - meno terapija. Gal kada plačiau parašysiu apie šį patyrimą, o dabar tik paminėsiu, kad man labai patinka. LABAI :)

Kitas atradimas labai susijęs su žemiau esančiu - tai džiuvėsėliai salotoms ir sriuboms "Crostini". Jie skanūs ir labai paįvairina patiekalus.

Net nepamenu kaip atradome salotas su fetos sūriu, bet šiais metais tai firminės mūsų šeimos salotos. Štai receptukas: salotos, pomidorai, agurkai, alyvuogės, Fetos tipo sūris, džiuvėsėliai, aliejus, prieskoninės žolelės. Proporcijų nerašau, nes mes ir patys dažnai improvizuojam :) Taigi, viską supjaustykite, salotas suplėšykite, paskaninkite prieskoninėmis žolelėmis ir užpilkite šiek tiek aliejaus, druskos nedėkite, nes labai sūrus sūris. Fetos sūrį patariu supjaustyti ir padėti atskirai į lėkštutę arba uždėti jo ant kiekvienos porcijos atskirai. Nors nieko tokio jei jį sumaišysite ir bendrame salotų dubenyje, tiesiog jis susitrins, bet skonis tikrai nenukentės. Beje, patariu naudoti būtent tokį Fetos sūrį, kurį matote nuotraukoje (jų tikrai būna maximose), be jo arba su kitu sūriu salotos neturės beprotiškai nuostabaus skonio.

Pagaliau pavyko nuskristi į Londoną. Seniai planavau ir norėjau, bet niekaip nepavykdavo, o šiemet pavyko :) Džiaugiuosi pamačiusi miestą, anglus ir aplankiusi ten išmigravusius draugus.

Be abejo vienas didžiausių atradimų tai - Mamadienis :) Pradėjau rašyti kukliai ir nedrąsiai, ir tikrai nesitikėjau, kad šis dienoraštis taip išsiplės ir net kad atsiras tiek skaitytojų. Tiesiog neįtikėtinas atradimas, jei nebūčiau pradėjus rašyti taip ir nebūčiau pajutusi rašymo malonumo, taip ir nežinočiau kad aš ir mūsų gyvenimas gali būti kažkam įdomus :)

Kitas atradimas gana keistas - tai kiemo draugė :) Į dabartinę vietą mes atsikraustėme šiek tiek mažiau nei prieš du metus. Iki tol gyvenome kitame rajone, ten pripratau, turėjau kiemo draugių - mamų su panašaus amžiaus vaikais kaip ir mano. Keletą metų dėjau pastangas, puoselėjau santykius su jomis :) O štai persikėlus gyventi į naują vietą pasijaučiau visiškai vieniša, lauke daug mamų, bet jos kažkokios svetimos, nekalbios :( Vieną dieną tiesiog iš liūdesio prašiau Dievo, kad duotų man "kiemo draugę" :) Netrukus bevaikštant su vežimuku lauke mane atsivijo ir užkalbino viena mama (irgi su vežimuku). Kaip paaiškėjo, mes gyvename gretimame name ir turime beveik vienodo amžiaus mažylius :)

Dar vienas skanus atradimas yra - bulvės troškintos grietinėlėje. Bulves supjaustau grežinėliais ir sudedu eilėmis į blėką, tada užpilu grietinėle (grietinėlė, bulvių prieskoniai, šiek tiek druskos, kartais įpilu vandens) ir kepu orkaitėje apie 20min. arba kol apskrusta viršūnėlės. Labai tinka prie mėsos patiekalų. Svečiams tokios bulvytės labai patinka, kiek jų beparuoščiau visada viskas būna suvalgyta ;)

Apie kitą atradimą šiek tiek gėda rašyti, bet vis tiek paminėsiu - tai pomidorų pjaustymo būdas. Visą laiką pjaustydavau pomidorus dviem būdais, kurie nebuvo tokie greiti ir patogūs kaip šis. Perpjaunu pomidorą pusiau, tada kiekvieną puselę išilgai vėl pusiau ir susmulkinu.

Kitas atradimas yra tiesiog patogus ir praktiškas - tai popieriniai rankšluosčiai "Lambi. Select - a - size". Jie ypatingi tuo, kad plėšomi gabaliukai yra mažesni nei įprastai, todėl galima atsiplėšti ne tik standartinio dydžio gabalėlį, bet ir mažesnį, o mums tai aktualu - tada labiau tauposi :)

Na, dar vienas keistas atradimas - tai poilsis Druskininkų SPA. Daugelį metų ten važiuodavo visi, tik ne mes :) Mums toks poilsis ne pagal piniginę. Tačiau susiklosčius kai kurioms finansinėms aplinkybėms ir mes turėjome galimybę pasilepinti pasiturinčiųjų procedūromis. Lepinomės kaip pirmą ir paskutinį kartą :) Ir galiu pasakyti, kad tai tikra "lepota", palinkėčiau tai patirti kiekvienam, ypač juodadarbiams ir prislėgtiems žmonėms ;) (Nuotraukoje Liepa druskų kambaryje).

Foto mano ir iš lambi.com

Švenčių ūžesiai

Prieš šventes norėjau parašyti kaip pasiruošti švenčių maratonui kai "nėra ką rengtis" :), kai laukia didysis persivalgymo pagundymas, kai paskutinę minutę pastebi, kad trūksta vienos dovanos ir pan. Nepavyko prisėsti prie kompo, tad galvojau nors Kalėdų išvakarėse parašysiu jums palinkėjimų. Bet deja... Tad beliko tik pavėluotai pasveikinti su Šv Kalėdomis ir trumpai viską referuoti.

Šiemet iš visų jėgų bandžiau nepasiduoti Kalėdų karštligei, stengiausi viską daryti minimaliai, nieko neorganizuoti ir neplanuoti, bet vis tiek teko kartu su kitais keliais milijonais lietuvaičių desperatiškai lakstyti po parduotuves, tvarkyti užkerpėjusius namus, gaminti šventinius valgius ir visaip kitaip "šventintis" (nuo žod. šventė).

Po šventės darželyje laukė šventė Sekmadieninėje mokyklėlėje (prie bažnyčios). Paprastai tas šventes organizuoja mokytojai, jie rodo kokį nors spektaklį, dainuoja daineles, organizuoja žaidimus ir pan. O manoji Liepa išvakarėse susirūpino, kad ji norės prieš visus vaidinti, dainuoti ir šokti. Sakiau, kad jei ją pakvies, tai galės tai padaryti. Bet Liepa kategoriškai nesutiko būti kviečiama - ji norėjo pasirodyti prieš visus be jokių kvietimų :( Su nerimu laukiau šventės. Bet, ačiū Dievui, viskas praėjo sklandžiai, niekur ji nesiveržė ir "neisterikavo". Atsitiktinai ji buvo pakviesta padainuoti kokią nors dainelę į mikrofoną, tai padainavo "du gaidelius" ir buvo tuo baisiai patenkinta :)

Kitą dieną gavau sms, kuriame bažnyčios choro vadovė kvietė savanorius vaikus sudalyvauti vienoje giesmelėje. Šis pasiūlymas LAAAABAI patiko Liepai ir ji su dideliu nekantrumu laukė repeticijos, net pasiėmė suknelę ir batelius persirengti. O prieš pasirodymą bažnyčioje tai nieko net į burną neėmė, visa tokia "svarbi" visa buvo :) Ir kas iš jos išaugs...? :)

Man pačiai, tai labiausiai patinka Kūčios. Per jas susirenkam visa šeima (mes, tėvai, brolis su šeima). Labai patinka kai tėtis garsiai pasimeldžia ir kai visi po to vienas kitam linkėdami dalinamės "plotkelėmis", tai sukuria labai jaukią atmosferą. Dar labai patinka "degančiais mandarinais" papuoštas stalas, per Kūčias jie lydi mus nuo pat vaikystės.

Apie maistą. Kūčios būna tikriausias pasninkas vaikams. Nors ir pas vieną močiutę, ir pas kitą ant stalo būna po dvylika patiekalų, bet vis tiek iš vaikų lūpų skamba "NĖRA KĄ VALGYTI" :D Nei silkėm, nei grybais, nei žuvimi jų nesugundysi. Užtat kitą dieną, per Kalėdas, viskas jiems būna skanu :) O kalbant apie suaugusiuosius, tai nepersivalgyti per šias šventes yra menas. Vyras vakare grįžęs iš Kūčių (mes kūčiavojom dvejose vietose, o t.r., kad valgėm 24 patiekalus) pasakė "taip norėčiau dabar ištriesti visas silkes ir grybus" :)



Kalėdas visada atšvenčiam bažnyčioje, o po pietų visi susirenkam pas mano tėvus. Ten būna valgiai ir pramoginė programa. Mano mama labai kūrybinga, visada prigalvoja visokių žaidimų, užduočių, smagių pasveikinimų ir kitokių pralinksminimų :) Visada susirinkę sunešam vieni kitiems dovanas ir visada būna toks momentas, kai jos būna dovanojamos :) Dovanojimas trunka maždaug pusvalandį, o tada dar kokį pusvalandį visi atidarinėja dovanas. Tas visuotinis dovanų atidarinėjimas tiesiog fantastiškas - nesvarbu ar tau 3 ar 63 metai, visi dovanas atidarinėja su tokiu nekantrumu ir džiaugsmu, kad nuostabu žiūrėti :) Šiemet norėjau nufilmuoti atidarinėjimo momentą ir nors aparatą turėjau rankose, buvau taip susidomėjusi atidarinėjimo procesu, kad pamiršau filmuoti. Bet vaizdelis tikrai vertas kameros :)

Sunkiausia per šventes buvo Barborai. Ji absoliučiai nesuprato kas vyksta :) - ištisus metus sėdėjo namie ir tik retkarčiais kur nors išeidavo. O dabar per dieną būna aplankom tris "vietas". Nuo įspūdžiu vargšelė vaikščiodavo apsvaigusi. Jos išraiška būdavo maždaug tokia, kaip nuotraukoje apačioje.

Improvizacija - kaukė iš kiaušinių dėžutės

Namuose eilinį vakarą skambėjo tradicinė Liepos frazė "NETURIU KĄ VEIKTI". Tad ėmėm ir pasidarėm kaukes iš kiaušinių dėžutės. Be dėžutės nauodojom flomasterius, krepinį popierių, pieštukinius klijus, kinietiškas lazdeles (vietoj lazdelių galima naudoti gumytę, tada kaukę galima bus užsidėti ant galvos), lipnią juostelę ir akytes. Jei kaukę norėsite naudoti pagal paskirtį, tai akyčių geriau neklijuoti, o tiesiog iškirpti skylutes, per kurias žiūrėsite.

Už kadro. Barbora ne tik kaukę darė, bet ir kulšį graužė. Nuotraukoje matosi kaip ji vienoje rankoje laiko kaukę ir kulšį :D

Rimtesnių kaukių iš kiaušinių dėžučių galite pasižiūrėti čia arba paieškoti internete.

Paskutinė foto iš lhj.com

Apie šventę darželyje

Šventės išvakarės. Anksčiau rašiau, kad padariau dvi lapės kaukes (akinukus ir karūną). Liepa vienareikšmiškai pasirinko akinukus. Šventės išvakarėse dar kartą paderinom aprangą, kad vėliau nebūtų priekaištų. Liepa visiškai nenorėjo, kad kaip nors puoščiau rūbus, bet žinodama, kad per šventę ji staiga to užsimanys įkalbėjau, kad nors šiek tiek papuoštume. Aprangai pasirinkom rudus marškinėlius, ant kurių prisiuvau kailinę apykaklę (nuimtą nuo striukės) ir sijonėlį, prie kurio pritvirtinau uodegą. Turėdama omeny, kad Liepa paprastai per šventes labai nori būti su suknele, dar kartą paklausiau ar ji tikrai nenorės būti su suknele. Ji pasakė, kad suknelė nepanaši į lapę ir ji tikrai rengsis sijonėlį.

Šventės diena. Prieššventinis šurmulys, mamos rengia vaikus, renkasi tėveliai, ruošiamas stalas, tvyro visuotinis jaudulys... Vos pradėjus Liepai rengtis šventinius rūbus pasipylė nepasitenkinimas rūbais: nenoriu šitos kaukės, noriu karūnos, noriu suknelės, sijono nesidėsiu ir t.t. :( :( Paskambinau vyrui, kad jis eidamas prigriebtų namuose likusią lapės karūną, o dėl suknelės nebuvo jokių kalbų. Tiesiog bandžiau įtikinti, kad suknelėmis rengiasi mergaitės, kurios bus snaigės, pūgos, žiemos... o laputei labiausiai tinka sijonėlis. Na, šeip ne taip apsirengėm. Neleido gražiai sušukuoti plaukų. Liepos būsena buvo priešisterinė, vis ją raminau sakydama, kad ji atrodo kaip tikra lapė, kad visi iškart atpažįsta, kad ji yra lapė, kad tuoj prasidės linksma šventė, kad ateis Kalėdų senis ir norės matyti jos šypseną ir t.t. Palaipsniui Liepos nuotaika pasitaisė, atsirado šypsena ir laukimo jauduliukas. Į salę Liepa atėjo linksma ir energingai nusiteikusi :) Šoko ir dainavo su nuotaika, buvo aktyvi, karūna nuo galvos nekrito, papuošimai netrukdė :)

Šventės programa. Pernai Liepa per Kalėdų šventę sirgo, tad negaliu lyginti "pernai" su "šiemet", tačiau nors kelis sakinukus parašysiu apie "šiemet". Pradžioje vaikai rodė savo programėlę. Tolesnę programą buvo paruošęs Kalėdų senis su snieguole. Taigi, pirmas netikėtumas buvo - snieguolė. Tiksliau ne pati snieguolė, bet tai, kaip ji apsirengusi, arba tiksliau neapsirengusi. Vos tik ji įėjo į salę iškart nuvilnijo didžiulis tėvelių šurmulys. Suknelė vos dengė užpakalį, dekoltė - krutinę. Pradžioje ji vedė programą be Kalėdų senio. Dainavo, žaidino, kalbino vaikus. Ji elgėsi kaip vestuvių dainininkė, neužmezgė kontakto su vaikais, tiesiog "veikė pagal scenarijų". Buvo dar du epizodiniai veikėjai: meškinas ir zuikis. Na, aš čia labai priekabiai aprašiau, bet iš esmės buvo smagu, o meškinas su zuikiu viską labai pagyvino. Tačiau Kalėdų senis pranoko visus lūkesčius. Labai šmaikštus, žaidė, dainavo, šoko, su vaikais užmezgė labai gerą kontaktą, juos kalbino, o vaikai taip įsijautę tiek visko pripasakojo, kad tėveliai "lūžo" iš juoko. Jis linksmino vaikus ir kartu tėvelius, tad visiems buvo smagu. Na, tiesą sakant, man gal kai kurie juokeliai nelabai priimtini, bet šiaip visi buvo patenkinti.

Dovanos. Kadangi dovanos visiems buvo vienodos - knygutės ir dėžutė su saldainiais (beje, ta dėžutė, tai nuo Kalėdų senio, o ne tėvelių pirkta), tai nebuvo jokių nesusipratimų ar pavydo scenų. Todėl grupėje vaikai tiesiog vartė knygutes, vaišinosi, valgė saldainius.

Ėjimas namo. Šita dalis pas mus būna viena iš stresiškiausių :( Tiesiog Liepa nenori eiti namo, vėl prasideda visokie nepasitenkinimai ir isterijos. Tad šį kartą iš anksto namuose pastačiau eglutę ir Liepai pasakiau, kad grįžę namo galėsim ją puošti. Planas suveikė - Liepa pasigyrusi auklėtojai, kad eina puošti eglutės visai geranoriškai/savanoriškai apsirengė ir grįžo namo :) Taigi, išgyvenome dar vieną šventę :)

P.S. apėmė nostalgija, nes kadaise, jaunystėje, mes irgi darželiuose rodydavom Kalėdinę programą. Vyras būdavo Kalėdų senis, o aš su kitais draugais vaidinom "Asilėlį gelbėtoją". Labai fainą spektakliuką, kuriame asilėlis nuo pikto prižiūrėtojo išgelbėjo savo draugus. Ši istorija perteikė tikrą Kalėdų esmę - Kristaus atėjimą į žemę. Beje, tuo metu mes su vyru dar buvom nesusituokę, tik mezgėsi draugystė... ech geri buvo laikai...

Mama, papą

Namuose turime seniai Liepai dovanotą Baby Born'ą. Paspaudus jos rankutę ji sako "MAMA", paspaudus antrą kartą sako "PAPA" (vert. "tėti"). Juokingiausia, kad tai mėgstamiausias žodžių junginys, kurį sako Barbora: "mama, papą" (vert. "mama, duok papą" :) Kai Barbora ilgiau spaudinėja tą rankutę, tai netrukus atbėga pas mane ir keldama mano palaidinę reikalauja : MAMA, PAPĄ :)

Nuotraukoje Liepa (kai jai buvo 2m)

Lapės kaukė

Ką gi, prasideda švenčių maratonas. Jau šį pirmadienį bus Kalėdinė šventė, tad turiu užduotį padaryti lapės kaukę. Iš ankstesnės patirties pastebėjau, kad kaukė turi būti kuo patogesnė. Nes nors šventė yra labai laukiama, bet kartu ji Liepai atneša stresą, o tada bet kokia nemaloni smulkmena visiškai išmuša ją iš pusiausvyros :( Taip pat pastebėjau, kad Liepai yra svarbu ant galvos turėti nors kokį nors kaukės atributą.

Pradžioje norėjau tiesiog nupirkti lapės kaukę, bet apėjusi parduotuves neradau. Tad teko gaminti pačiai. Kadangi iš anksčiau turėjau prisivėlusi vilnos, tai nusprendžiau iš jos padaryti lapės akinukus. Pirmiausia iš popieriaus iškirpau būsimą kaukę ir pridygsniavau ją prie vilnos. Nenusiminkite jei neturite vilnos, nes tokią pačią kaukę galima pasidaryti iš popieriaus ar medžiagos. Tiesiog pasisemkite idėjų ;) Tiesa, jau veltos vilnos yra pirkti Vilniuje Panoramoje berods Edvard Art parduotuveje (prie eskalatoriaus), VCUP penktame aukšte parduotuvėje "Geros akys " ir gal dar kur nors.

Taip pridygsniavus buvo lengviau kirpti. Tad iškirpusi kaukę, iš baltos vilnos iškirpau trikampėlius, kuriuos prisiuvau prie ausyčių. Šiaip juos galima paprasčiausiai su vėlimo adata pribadyti prie pagrindo (gal taip net būtų buvę geriau).

Kad vilna nekutentų veido ir dėl stabilumo iš blogosios pusės nusprendžiau prisiūti medžiagėlę. Tad vilnos kaukę pridygsniavau prie medžiagos ir apkirpau. Apkirpdama palikau iš kraštų daugiau medžiagos, kad galima būtų ją užlenkti (kad neirtų).

Tada medžiagėlę prisiuvau prie vilnos. Tuo pačiu prisiūdama ir gumytę, kuri laikys kaukę. Čia siūlyčiau naudoti siūlus tokios pačios spalvos, kaip vilna. Kadangi aš nei tokios, nei panašios spalvos neturėjau, o naudojausi tik namie esančiais resursais, nusprendžiau prisiūti auksiniu siūlu.

O štai taip atrodo baigta kaukė iš gerosios pusės :)

Tiesa, padariau ir tradicinę kaukę-karūną. Na, tam atvejui, jai Liepai nepatiks "akinukai". Bet, atrodo, patiko. Dar nesugalvojau kaip reiks papuošti rūbus, neturim nieko oranžiško. Tad jei bus laiko nulėksiu iki kokio nors skuduryno pasidairyti :) O jei ne, tai vėl suksious iš naminių resursų :)

Beje, čia galite pasisemti daugiau idėjų kaukėms, tik pasirinkite reikiamą temaptiką bei personažą. Sėkmės kaukių daryme. Atsiųskite į klumpe@gmail.com foto su komentaru kaip jūs darėte kaukes. Įdėsiu į mamadienį ;)

Dieve, prašau...

Mūsų Liepa vakarais būna labai religinga ir būtinai prieš miegą pasimeldžia :) O jei pamiršta pasimelsti, tai būna vidury nakties ar paryčiui mane pažadina, kad pasimelstume :-/ Viskas prasidėjo nuo gimtadienio kukurūzų labirinte, kur ji išsigando pabaisos. Nuo tos dienos prieš miegą Dievo prašo, kad Jis duotų gerą sapną ir ji negalvotų apie tą pabaisą.


Jau keletą mėnesių Liepos malda yra tokia pati: "Dieve, prašau, duok man gerą sapną, kad gerai galvočiau ir gerai sapnuočiau. Ačiū. Amen." Tačiau vakar jos malda prasidėjo kaip įprastai, o toliau skambėjo maždaug taip: "...prašau, kad aš pasveikčiau ir nesirgčiau, kad Barbora daugiau nesikandžiotų, kad mama nepyktų, kad tėtis mane išgelbėtų... Nu Tu juk matei kaip vakar jis mane išgelbėjo, kai baltai užpaišė mano negražias žvaigždutes, tai va, kad tėtis visą laiką mane išgelbėtų... Ačiū. Amen."


Kai ji maldoje pasakė "kad mama nepyktų, kad tėtis mane išgelbėtų...", tai galvojau o, varge, negi aš būnu tokia pikta, kad net tėtis ją turi nuo manęs gelbėti??? Bet po to, kai ji paminėjo tas žvaigždutes, kurias tėtis su korektoriumi užpaišė, tai šiek tiek nusiraminau. Tai po to, kai buvo mano eilė melstis, tai ir aš meldžiausi "...Dieve, padėk man nebūti piktai..." Tikiuosi padės :)


Apskritai vaikai yra tikras mūsų veidrodis. Juose pamatau savo intonacijas, gestus, elgesį, už kuriuos norisi sudrausminti vaiką, bet po to galvoju "pala, tai juk mano kopija". Tada suprantu, kad reikia keistis man pačiai, nes mano (mūsų) pavyzdys oi kaip auklėja vaikus... Ir norisi, kad gerai auklėtų :)


Foto iš faithfoodflowers.wordpress.com

Didelis darbelis

Vos spėjau atsigauti po Liepos gimtadienio rūpesčių, kai ant pečių užgulė kitas rūpestis. Ar pamenate darbelį "Kelias į darželį"? Tai va, Liepos auklėtoja įkvėpta to darbelio paprašė, kad nupieščiau ką nors žiemos tema. Bet esmė tame, kad aš absoliučiai nemoku piešti, išskyrus gėlytę, namelį, saulutę... Tai sakiau ir auklėtojai, bet ji priėmė tai kaip kuklinimąsi, įgrūdo į rankas nerealaus dydžio kartoną (ant kurio turėjau nupiešti) ir maloniai šypsodamasi"išgrūdo" pro duris :-/ Taigi, kelias dienas praleidau didelėse kūrybinėse kančiose galvodama, ką ir kaip tame kartone pavaizduoti. Na, o kitas dienas ir naktis praleidau realizuodama sumanymą.

Visą laisvą laiką nuo Barboros praleidau prie to nelemto darbelio :( Vos ji užmigdavo pietų, aš tuoj pat išsidėliodavau dėžes, dėžutes, popierius, vilną, klijus ir tūkstančius kitų smulkmenų, iš kurių bandžiau kažką sukurti. Kai Barbora prabusdavo tekdavo viską sutvarkyti, nepaliekant jokių "įkalčių". O iš esmės per tas kelias pietų miego valandas beveik nieko nespėdavau padaryti. Tad vakare, užmigdžius Barborą, mes kartu su Liepa eidavom velti vilną, siuvinėti namukus. Čia gimė posakis "Tiek daug putų, kad net vilnos nesimato" :)

Kitas etapas - kai užmigdavo Liepa aš dar dirbdavau iki puses keturių ryto. Tokios buvo dvi dienos (tiksliau naktys). Trečią dieną vyras pasiėmė vaikus ir išvažiavo pas senelius, kur liko nakvoti. Už tai aš jam labai dėkinga. Tad šį kartą prasidarbavau iki 10.30 val ryto. Bet darbą užbaigiau :) Na, tiesą sakant, realizavau ne visus užmanymus, bet bent jau darbelis įgavo "prekinę išvaizdą" :)

Kai pažiūrėjau į baigtą darbą, jis atrodė paprastas ir nesudėtingas, tad pagalvojau, kodėl išeikvojau tiek daug laiko ir jėgų? Matyt todėl, kad reikėjo daugybę kartų viską išsidėlioti ir susikrauti, dar todėl, kad neturiu pakankamai įgūdžių tokiems darbams, kad tiksliai nežinojau kaip viską realizuoti ir t.t.

Būtinai turiu paminėti, kad vyras tuo metu buvo tiesiog tobulas :) Jis ne tik nepriekaištavo, kad aš kažkur "išėjusi", bet pats ir valgyti darė, ir vaikus migdė, ir patarimų davė, o galiausiai su vaikais išvažiavo palikdamas man erdvės kūrybai :) Čia gimė posakis "Vyrą pažinsi darydama darbelį" :)

Gimtadienis ir tiek

Pagaliau praūžė Liepos penktasis gimtadienis :) Atrodo nieko ypatingo neorganizavau, bet visą savaitę darbavausi kaip bitutė. Pernai pati prigalvojau visokių užduočių ir smagumų šventimui namuose. Šiemet nusprendėm, kad namuose švęsim su seneliais, o su draugais švęs "Malvinoje".

Pirmiausia laukė gimtadienis darželyje. Į darželį negalima neštis jokių pirktinių tortų ar pyragų - tik savo gamybos. Ši sąlyga man didžiausias galvos skausmas :( Tortus moku sutepti tik du ir tai jie man pavyksta iš 20-to karto, pyragą kepu tik obuolių, tad pagalvojau, kad vaikams nelabai patiks. Keletą dienų ieškojau internete kokio nors nesunkaus, bet skanaus pyrago recepto, bet galiausiai iškepiau savo "senąjį" obuolių pyragą, tik pridėjau daugiau cukraus :) Liepa jį papuošė veidukais ir nunešė į darželį. Sakė vaikams patiko :)

Toliau laukė balius su seneliais namuose. Stengiausi neapsikrauti darbais ir apsiriboti tik lengva užkandėle ir desertu. Bet kadangi gimtadienis išpuola vidury savaitės ir seneliai susirinks tiesiai po darbo alkani, tai pakeičiau meniu. Taigi, folijoje kepta mėsytė, grietinėlėje troškintos bulvytės ir kiti rūpestėliai užgulė pečius. Sklandžiai su jais susidorojau ir smagiai namuose atšventėm gimtadienį.

Būtinai gimtadienį reikėjo atšvęsti su draugais. Tad kita stotelė - "Malvina". Tai mergaičių žaidimų kambarys. Vaikams paruošiama 2-3 val programėlė su žaidimukais, spektakliuku, persirenginėjimais. Man reikėjo tik pasirūpinti vaišėmis. Nors tai smulkmena, bet vis tiek kainuoja nervų. Ypač kai į parduotuvę nueini su vyru, kuris vos prisilietus prie kokio nors produkto iškart sako, kad apseis vaikai ir be šito :) Norėčiau pažiūrėti kaip atrodytų vaikų gimtadieniai, jei juos organizuotų vyras. Manau jis apsiribotų tik bučkiu į žandą, nereiktų nei dovanos, nei torto, nei draugų - tai tik bereikalingas eikvojimasis :) Taigi, grįžtame į Malviną. Bendroj sumoj viskas pavyko gerai, na neskaitant to, kad dėl įvairių aplinkybių be išankstinio perspėjimo į gimtadienį neatvyko keletas svečių. O tiksliau tariant atvyko tik du svečiai :( Bet kadangi tas žaidimų kambarys yra atviras, tai prie gimtadienio prisijungė dar viena nepažįstama mergaitė :) Bet kokiu atveju Liepa nenusiminė ir puikiai praleido laiką.

Pernai iš filmuotos medžiagos apie Liepą norėjau sumontuoti filmuką ir jį parodyti per gimtadienį. Bet nespėjau. Šiemet filmuką pradėjau montuoti beveik prieš mėnesį, o baigiau jį montuot likus dviem dienom iki šventės. Tačiau per tas dvi dienas niekaip nepavyko jo įrašyti į CD ar DVD tokiu formatu, kad būtų galima žiūrėti per vaizdo grotuvą :( Dabar turiu metus laiko, kad pavyktų įrašyti ir kitais metais tikrai tą filmuką parodyti :)

Tiesa, dar nepaminėjau, kad prieš svečių priėmimą reikėjo normaliai namus išsikuopti, o tai užtruko tikrai ne vieną dieną :)

Gal ir padrikai viską aprašiau, gal ir neįdomu. Matyt, norėjau pasiteisinti, kodėl taip ilgai nerašiau į Mamadienį :)