Rodomi pranešimai su žymėmis Istorija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Istorija. Rodyti visus pranešimus

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

Antspaudukai / štampukai ir jų panaudojimas. I dalis

www.etsy.com/people/oldislandstamps


Sveiki, mieli scrapping.lt skaitytojai :) Ir vėl už lango rudenėlis, tad ramia širdimi galima grįžti prie savo popieriaus ir kitų gėrybių kampelio! Juk tiesa, kad vasarą prisėst prie popieriukų šiek tiek sunkiau? ;)

Šį kartą plačiau papasakosiu apie antspaudukus. Aš pati juos dievinu ir jau esu prikaupusi nemažą dėžę:)


 Šiek tiek istorijos.

Pirmuosius bandymus su vulkanizuota guma 1866m. atliko James C. Woodruff ir pagamino pirmąsias gumines raides-antspaudus. Dažniausiai antspaudai buvo naudojami versle - patogus ir greitas būdas pateikti kompanijos adresą, ženklą ar kitą svarbią informaciją . Dar ir šiandien antspaudas su įmonės rekvizitais yra vienas iš svarbiausių įmonės atributų.

Į meno bei rankdarbių pasaulį guminiai antspaudai persikėlė XXa. pradžioje. Ir labai greitai išpopuliarėjo. O dabar piešinių įvairovė yra tiesiog neįtikėtinai didelė.


Guminiai antspaudukai

Guminiai antspaudukai būna dviejų rūšių: pritaisyti prie medinės kaladėlės arba nemontuoti (unmounted). Kartais nemontuoti antspaudukai gali būti kaip gumos lapas, kuriame yra keletas skirtingų antspaudukų. Tokiu atveju antspaudukus reikia išsikarpyti pačiam ir paklijuoti specialia medžiaga, kad antspaudukus būtų galima klijuoti prie akrilinio blokelio ir patogiai naudoti. Arba jie būna jau iškarpyti ir blogoji pusė paklijuota specialia kempinine medžiaga.

Guminiai antspaudukai su medine kaladėle
Nemontuoti guminiai antspaudukai (unmounted)

Antspaudukų su medinėm kaladėlėm privalumai ir trūkumai:
  • (+) patogu naudoti, nereik papildomo paruošimo;
  • (+) ant kaladėlės matosi piešinys, kurį atspausite;
  • (+) galima naudoti su visų rūšių rašalais;
  • (+) ilgaamžiškumas, antspaudukų raštai nesideformuoja;
  • (+) galima atspausti labai smulkius ir sudėtingus raštus;
  • (+) galima naudoti įvairioms technikoms (apie tai plačiau kitoje dalyje;));
  • (-) užima labai daug vietos lentynose;
  • (-) didelė kaina;
  • (-) nepatogu vežtis, jei nutarėte padirbėti ne namuose;

Nemontuotų antspaudukų privalumai ir trūkumai:
  • (+) mažesnė kaina, nei su medinėm kaladėlėm;
  • (+) užima nedaug vietos lentynoje;
  • (+) patogu vežtis, jei nutarėte padirbėti ne namuose;
  • (+) galima naudoti su visų rūšių rašalais; 
  • (+) ilgaamžiškumas, antspaudukų raštai nesideformuoja;
  • (+) galima atspausti labai smulkius ir sudėtingus raštus;
  • (+) galima naudoti įvairioms technikoms (apie tai plačiau kitoje dalyje;));
  • (-) reikia papildomo paruošimo (paklijuoti spec. medžiaga);
  • (-) nesimato rašto, kurį atspausite;



Akriliniai (silikoniniai) antspaudukai

Angliškai šie antspaudukai dažniausiai vadinami "clear stamps". Jie pagaminti iš skaidrios ir lanksčios medžiagos. Viena iš patogiausių tokių antspaudukų savybių - galima matyti, kur konkrečiai dedate antspaudą. To neįmanoma padaryt antspauduojant su guminiais štampukais. Todėl patogu rašyti tekstus, dėlioti kompozicijas ant popieriaus lapo ar kurti pagrindo raštus. Dažnai kaina atitinka kokybę - kuo mažesnė kaina, tuo minkštesnis antspaudukas. O kuo minkštesnis antspaudukas, tuo sudėtingiau gražiai, be išliejimų atspausti raštą. 
Akriliniai antspaudukai paprastai parduodami priklijuoti prie skaidraus plastiko lapo. Norint juos naudoti, reikia atklijuoti juos nuo pakuotės ir prilipinti prie akrilinio blokelio. Galima naudoti organinio stiklo kaladėles, lygius stiklinius paviršius. Ilgą laiką naudojant antspaudukus, jie apsivelia, pasidengia riebaliniu sluoksniu ir nebelimpa prie kaladėlės. Tai ne bėda - tiesiog gerai išplaukite antspaudukus po drugnu vandeniu, naudodami indų plovimo skystį.

Akrilinis antspaudukas

Akrilinių antspaudukų privalumai ir trūkumai:
  • (+) matosi, kur yra dedamas antspaudas;
  • (+) mažesnė kaina (lyginant su guminiais antspaudukais);
  • (+) užima nedaug vietos lentynose;
  • (+) patogu vežtis, jei nutarėte padirbėti ne namuose;
  • (+) galima naudoti su dauguma rašalų (išskyrus baliklius ir medžiagas, kurios tirpdo silikoną);
  • (+) galima naudoti įvairioms technikoms (apie tai plačiau kitoje dalyje;));
  • (-) ne tokie smulkūs raštai, kaip guminiuose antspauduose;


Kempininiai antspaudukai

Dar viena antspaudukų rūšis - kempininiai, anlgliškai vadinami "foam stamps". Jie daugiausiai naudojami marginant tekstilę, tačiau juos galima pritaikyti ir visiems kitiems paviršiams. Nuo guminiu bei akrilinių atspaudų jie skiriasi tuo, kad piešiniai pakankamai stambūs, nėra smulkių detalių. Štampuojant geriausiai naudoti akrilinius ar tekstilinius dažus, nes kitus standartinius rašalus šie antspaudukai tiesiog sugeria (jie pagaminti iš kietos, labai smulkios kempininės medžiagos). Jų valymas taip pat šiek tiek skiriasi - juos reikia atsargiai išplauti iškarto po panaudojimo (kol dažai dar nenudžiūvę). Jei paliksite dažus ir šie uždžius, antspaudukas bus sugadintas. Plauti reikia atsargiai (aš naudoju seną dantų šepetėlį).

Kempininiai antspaudukai

Kempininių antspaudukų privalumai ir trūkumai:
  • (+) patogu ir paprasta naudoti;
  • (+) galima naudoti įvairius namie turimus dažus (ne specialius rašalus);
  • (+) būna didelių formatų - patogu naudojant marginti audinius ar kuriant pagrindo raštus;
  • (+) puikiai tinka darbuojatis ir su vaikais;
  • (-) kaskart reikia kruopščiai išplauti;
  • (-) plaunant gali atsiklijuoti nuo pagrindo kaladėlės;
  • (-) nėra smulkių raštų;


Antspaudukų valymas

Kad ir kokius antspaudukus naudosite (guminius ar akrilinius), nepamirškite jų nuvalyti prieš padėdami atgal į lentyną. Taip pat reikia nuvalyti juos ir tuomet, jei naudojant tą patį antspaudą norite jį atspausti keliomis spalvomis. Jei nenuvalysite, rašalo pagalvėlė susiteps prieš tai ant antspaudo buvusia spalva. 
Jei naudojate pigmentinius ar kalkinius rašalus, užteks antspauduką nuvalyti drėgna servetėle (patogiausia dirbant naudoti vaikiškas ar rankom valyt skirtas drėgnas servetėles). Arba nuplauti po vandeniu.
Jei naudojate ilgalaikius (permanentinius) rašalus, atspaudukus būtina nuvalyti specialiai tam skirtu valikliu.

Savos gamybos antspaudukai

Manau, kad dauguma, kartą pabandę antspaudavimo techniką, ją pamilsta. Tačiau visų pasaulio atspaudukų juk nesusipirksi... tad galima nesudėtingai pasigaminti atspaudukus ir namuose. Tereikia šiek tiek fantazijos, laiko ir išradingumo. Čia pateiksime keletą pavyzdžių, kaip buityje randamus daiktus galima paversti antspaudukais ;)

Panaudotas butelio kamštukas ir akriliniais dažai. http://www.latteroom.lt/

Panaudotos žaislinės mašinėlės - ratai ištepti rašalu ir pervažiuota per popierių paliekant antspaudus. http://www.latteroom.lt/

Panaudotos tualetinio popieriaus tūbelės ir akriliniai dažai. http://www.latteroom.lt/
Panaudotas trintukas ir skylamušis. Daugiau apie pamokėlę skaitykite čia.
Panaudota crepla medžiaga. Daugiau apie pamokėlę skaitykite čia.
Panaudotas trintukas ir rašalo kempinėlės.
Panaudotas trintukas, raižymo įrankis ir rašalo kempinėlės.
Panaudotas gofruotas kartonas ir rašalo kempinėlės.

Štai tiek idėjų ir minčių šiam kartui. Tikiuosi, kad Jums buvo įdomu ir naudinga. Ir prasitarsiu, jog sekančiame scrapping.lt konkurse prireiks šiek tiek fantazijos bei išradingumo ;) Tad laukite naujienų rugsėjo viduryje...

2010 m. balandžio 14 d., trečiadienis

Šiek tiek skrebinimo istorijos... II dalis

Praeitą kartą supažindinome jus su skrebinimo atsiradimu, jo ištakomis. Šiandien pratęsime savo kelionę...

Kaip jau pasakojome, 19 amžiuje skrebinimas buvo ypatingai populiarus. Tačiau svarbu paminėti, kad fotografijos atsiradimas – pirmiausiai, tai 1837 m. Louis-Jacques Daguerre‘o išrastas dagerotipas, kuris siejamas su pačia fotografijos pradžia, bei vėliau – 1888 m. – George Eastman‘o sukurtas „Kodak“ fotoaparatas su fotojuostele – neišvengiamai padarė didžiulę įtaką skrebinimui.
"Kodak" fotoaparato išradėjas ir jo kūrinys
Viena vertus, skrebinimo mėgėjai įgijo priemonę savęs ir savo gyvenimo įamžinimui visiškai nauju būdu – galėjo į savuosius skrebinimo darbus įkomponuoti fotografijas. Kita vertus, fotografijos atsiradimas sąlygojo skrebinimo populiarumo mažėjimą, kadangi nemaža dalis žmonių pirmenybę teikė nebe skrebinimui, bet fotografijoms ir jų kaupimui masiškai leidžiamuose fotoalbumuose.

Prasidėjęs I Pasaulinis karas bei kartu su juo atėjęs ekonominis nuosmukis taip pat stipriai prisidėjo prie to, kad susidomėjimas skrebinimu smarkiai sumažėjo.

Skrebinimo „atgimimą“ ir net tokio reiškinio kaip „modernus skrebinimas“ pradžią reikėtų sieti su 1970 – 1980 metais, kurie buvo svarbūs dėl keleto momentų:

* Augantis susidomėjimas genealogija bei 1970 metais pasirodžiusi Alex Haley publikacija “Šaknys” (“Roots”), vaizdžiai pasakojanti apie šeimos istoriją nuo 18 amžiaus Afrikos iki 1970 m., lėmė susidomėjimo skrebinimu bei šeimos istorijos išsaugojimu atsinaujinimą.












* 1976 m. Jutoje gyvenanti Marielen Christensen su šeima pradėjo kurti kūrybiškus puslapius savo šeimos fotografijoms bei su jomis besisiejantiems prisiminimams. Būdami mormonais, jie, kaip ir kitos mormonų šeimos, savo bažnyčios buvo skatinami dokumentuoti šeimos istoriją.
Savo sukurtus puslapius ji segdavo į 3 žiedais laikomus segtuvus. Tokiu būdu sukūrusi daugiau kaip 50 albumų, ji buvo pakviesta juos parodyti parodoje Soltleiksityje (Salt Lake City). Dėl kilusio didžiulio susidomėjimo tokio tipo darbais, Marielen pradėjo keliauti po šalį demonstruodama naudotas priemones bei technikas.

* 1980-ųjų viduryje pradedami gaminti įvairūs odiniai albumai jau papuošti gėlėmis ar paukšteliais, papildyti iš anksto tam tikrom temom skirtais dekoratyviais puslapiais. Kai kuriuose buvo galima rasti kišenėles nuotraukoms ar iš anksto paruoštus eskizus piešimui.

* 1981 m. Jutoje ta pati Marielen atidarė pirmąją skrebinimui skirtų prekių parduotuvę pasaulyje (kuri veikia iki šiol!) bei išleido skrebinimo patarimų knygą „Atminimų išlaikymas gyvais“ (Keeping Memories Alive).






Įdomus faktas: Karalienė Viktorija taip pat turėjo savo skrebinimo albumą, kurį eksponavo Karališkuosiuose rūmuose.

Per kelerius metus (maždaug, iki 1985 m.) skrebinimas taip išpopuliarėjo, kad tapo sparčiausiai augančiu bei turinčiu didžiulę aplink jį besisukančią industriją laisvalaikio pomėgiu JAV. Su šiuo laikotarpiu reikėtų sieti ir įvairių medžiagų, kurios būtų „be rūgščių“ (acid free) bei tinkamos archyvavimui, išaugusį naudojimą skrebinime.

Skrebinimui skirtų priemonių pasiūla augo, buvo kuriami ir plėtojami nauji skrebinimo stiliai, daugėjo populiarius visame pasaulyje, įsimintinus darbus kuriančių ir galybes gerbėjų turinčių autorių. Internetas bei kompiuterinės technologijos padėjo skrebinimui populiarėti pasauliniu mastu, buvo sukurta daugybė skrebinimui skirtų svetainių, o vėlyvais 1990-aisiais atsirado ypatingas skrebinimo tipas – skaitmeninis skrebinimas.

Skrebinimas tapo svarbia nūdienos dalimi. Juo siekimama papasakoti savo gyvenimo istorijas, išsaugoti prisiminimus ateities kartoms. Tai daro mūsų gyvenimus išskirtiniais. Skrebinimas - tai menas.

Kviečiame ir jus įsijungti į mūsų nuostabią skrebinančią bendruomenę. Atraskite, kurkite ir išaugokite!


Parengta pagal: http://www.intoscrapbooking.com/, http://www.everything-about-scrapbooking.com/, http://www.buzzle.com/, http://www.pagesoftheheart.net/, http://www.judycreations.com/, http://www.scrapbookersparadise.com/

Foto šaltiniai: http://harmondrive.com, www.drum.co.ke, www.scrapbooks.com

Straipsnį parengė Žiurbutis ir Isida







2010 m. vasario 9 d., antradienis

Šiek tiek skrebinimo istorijos...

Kada atsirado skrebinimas?
Kad ir kaip gaila, tačiau niekas nežino tikslaus atsakymo. Pasižvalgius po skrebinimui skirtus tinklalapius paaiškėja, kad vieni skrebinimo pradžią sieja su urviniais žmonėmis, medžiojusiais mamutus, kiti – su Aristoteliu ar Ciceronu, dar kiti – su Renesanso laikotarpiu ar XVII amžiumi ir pan.
Tačiau, viską apibendrinus, skrebinimo darbų pirmtakais galima laikyti:

- XIV-XVI amžiuje atsiradusias kasdienių užrašų knygas ar sąsiuvinius (angl. commonplace books). Jos buvo naudojamos įvairios informacijos kaupimui: svoriams, eilėraščiams, medicininėms formulėms, maldoms, patikusioms ar svarbioms ištraukoms, citatoms ir t.t. Neįstengdami viso to prisiminti, išsilavinę žmonės tiesiog imdavo ir užsirašydavo bei iliustruodavo savo užrašus.


- Grangerio knygas (angl. Grangerbooks). William‘as Granger‘is 1769 metais išleido Anglijos istorijos knygą su papildomomis iliustracijomis bei priedais. Po kurio laiko jis patobulino savo idėją į kitas savo leistas knygas įsegdamas keletą tuščių lapų, kuriuose knygos savininkas galėjo rašyti, ką panorėjęs, kolekcionuoti autografus ar laiškus, ar ką nors nupiešti.

- Draugystės albumus (angl. friendship albums), išpopuliarėjusius tarp jaunų merginų Viktorijos laikotarpiu. Tai buvo tarsi svečių ir asmeniniai albumai, užpildyti parašais, atvirutėmis, plaukų sruogomis, paveiksliukais, eilėraščiais ir pan. Draugystės knygos buvo kuriamos ne tik sau, bet ir dovanoms.



  • Žodis „skrebinimas“ (angl. scrapbooking) pirmą kartą buvo paminėtas dar XVIII pabaigoje. Jis kilo nuo ryškiai spalvinto popieriaus iškarpų ar gabaliukų, naudoto tuometiniams albumams užpildyti. Kadangi tuo metu dar nebuvo fotoaparatų ir fotografijų, tai ką gi dėdavo į skrebinimo albumus? Tai buvo ir produktų etiketės ar pavadinimo ženkliukai, ir sveikinimo atvirukai, ir citatos, ir posakiai, ir eilėraščiai, ir šventi paveiksliukai, asmeniniai rašteliai, meilės laiškai, piešiniai, iškarpos iš laikraščių, reklamos bei skelbimai, džiovintos gėlės, plunksnos ir t.t.

    Tačiau jei tikruoju skrebinimo gimimo laikotarpiu reikėtų laikyti XVIII a., tai jo klestėjimo – jau XIX amžių. Po 1825 m. išleistos knygos “Skrebinimas”, kur buvo pateikiamos idėjos, kaip panaudoti paveikslėlius ir laikraščių iškarpas albume, bei po 1826 m. John Poole rašinio apie „Medžiagos rinkimą rankraščiams bei literatūrinį skrebinimą“ stipriai išaugo susidomėjimas skrebinimu. Skrebinimas ypač išpopuliarėjo tarp viduriniosios klasės atstovų.

    Įdomūs faktai: mums gerai žinomas rašytojas Markas Tvenas taip pat buvo skrebinimo entuziastas. Jis skirdavo visą sekmadienį šiam laisvalaikio užsiėmimui, vėliau savo išpuoštas knygas parduodavo. Pavyzdžiui, 1901 metais buvo galima įsigyti net 57 skirtingus Marko Tveno kurtus albumus skrebinimui. O štai Amerikos prezidentas Tomas Džefersonas irgi mėgo skrebinti: savo prezidentavimo metais jis albumuose kaupė iškarpas iš laikraščių. Ir apskritai, to meto laikotarpiu pomėgis išsaugoti vienus ar kitus dalykus atminčiai buvo itin paplitęs hobis tarp vyrų.


    Apie 1880-1890 metus buvo pats skrebinimo pikas. Daugelis to meto žurnalų rašė apie skrebinimą kaip apie puikią švietimo priemonę bei bendrą šeimyninę veiklą, juose būdavo pateikiama daugybė patarimų, ką ir kaip skrebinti. Tad, priklausomai nuo kūrėjo asmenybės, vienuose skrebinimo albumuose buvo galima rasti temomis suskirstytų atvirukų, kituose – piešinių, dar kituose – įvykius primenančių kompozicijų iš įvairiausių elementų, ir pan.

    Priežastys skatinančios skrebinti išlieka svarbios iki šiol, nes skrebinimas leidžia išreikšti savo mintis, jausmus ir sentimentus, išsaugoti atminimus, ypatingus momentus bei šeimos istoriją.

    Žinoma, fotografijos atsiradimas kardinaliai pakeitė skrebinimo būdus.

    Bet apie tai ir dar daug ką įdomaus papasakosime jau kitą kartą. ;)

    Parengta pagal www.intoscrapbooking.com, www.everything-about-scrapbooking.com, www.myscrapbooks.com, www.pagesoftheheart.net, www.scrapbookersparadise.com, www.buzzle.com tinklalapių medžiagą.

    Straipsnį parengė Žiurbutis ir Isida