2011 m. birželio 26 d., sekmadienis

Naminiai zefyrai


Mano gaminimo filosofija dažnai būna tokia: ooo, parduotuvinis skanėstas, kažin jeigu pabandyčiau pasigaminti pati? Kadangi gugle šmugle daro stebuklus, tai šiais laikais, jokių stebuklų nebelieka..panaršai internete ir sužinai , kaip pačiai pasigaminti tarkim....zefyrus:) taip , tuos pačius, nors as jų valgyti nelabai mėgstu, bet dedu juos gamindama kitus desertus, todėl , man magėjo pasigaminti pačiai, nes parduotuvinių etiketėje užrašytas sudedamųjų dalių sąrašas mane labai nemaloniai nustebina kaskart.. aš gi stengiuosi gyventi be "E":)
Kažkaip dauguma (tarp jų ir aš) galvoja, kad zefyrai gaminami iš kiaušinių baltymų..nė velnio. Bet jų gaminimo procesas man labai patiko!

Reikės:
450g cukraus
2 v. š. želatinos
0,5 v.š. citrinos rūgšties
0,5 a.š. vanilinio cukraus (nebūtinai)
0,5 a.š. sodos
stiklinės kambario temperatūros vandens.

Želatiną užbrinkom su trupučiu vandens, cukrų užpilam vandeniu ir paliekam viską pastovėti keletą valandų. Tuomet cukrų statom ant viryklės ir kaitinam maišydami kol ištirps iki 10 minučių. Nuėmus puodą nuo viryklės supilti želatiną, ir visą masę plakti mikseriu minimaliausiu greičiu apie 10 minučių.
Tada suberti citrinos rūgštį ir vėl plakti 5 min. Galiausiai suberti vanilinį cukrų, sodą ir dar plakti 5 min. Gausime tirštą masę.Na bent jau man tai visas šis procesas buvo tikra chemija bežiūrint. Ta konsistencija kuria patapo cukrus su želatina man pasirodė tikras stebuklas.Plakiau ir džiugavau kaip vaikas, kas per chemija fizika ir kitos molekulės yra tas mūsų nuostabus maisto pasaulis!
Taigi , stebuklą palikti pastovėti 10 min.Tuomet masę paskleisti skardoje arba supilti į kulinarinį švirkštą ir ant kepimo popieriaus išspausti  zefyrus, 3-4 valandas palaikyti šaldytuve. Jeigu pylėm masę į skardą, tuomet sustingusius zefyrus supjaustyti norimomis formomis. Aš stingdžiau visą masę tortinėj formoj, nes poto pjaustau gabaliukais savo firminiui desertui :)  Kadangi zefyrinio gėrio gavosi tikrai nemažai , tai paeksperimentavau- supjaustytus zefyrus apipyliau tirpintu šokoladu- sustingus, gavosi zefyrai su šokolado glaistu. O prieš stingdydama masę, dar dalį plakdama įdėjau rožinės dancukerio cukraus pudros, gavosi diejų spalvų. Žodžiu improvizacijom vietos tikrai palikta, galima spalvoti megstamiausiom spalvom, stingdyt ivairiausiom formom, aplieti norimiausiais glaistais, o gal net uogą kokią vieną kitą įsraust.
To pūkinio balto debesėlio suvalgyti užtenka vieno mažėlaičio gabalyčio..bo labai saldu nuo to tirpsmo burnoje.. :) būkite budrūs ir saldžios dienos :)

Šaltinis: ajreceptai

"Jamam" vasarą ir uogas :D

  Nežinau kaip kitiem, bet man vasara, tai ne atostogos, tai ne maudynės, tai ne uodai, bet UOGOS! Ir viskas su jomis! Aš kaip mažas vaikas laukiu kol prinoks braškės, tuomet kada gi jau tos žemuogės, o ir jau mėlynės...
Gal nebūtų tokio ypatingumo, jei tos uogos nebūtų tokios laikinos ir taip trumpai..juk tos pačios pačiausios yra tik nesenai skintos, šviežios , išlauktos, o jau šaldytos ir visokios kitokios uogieniškos gi jau nebe esmė :)!
Todėl , kol dar yra šviežių imam jautį už ragų , (oj, atsiprašau-imam uogas), ir gaminam skanumynus.
Ar jums būna taip , kad nusiperki parduotuvėje varškės, (gal išsikepsiu apkepą, ar varškėčių) , o iki to kepimo taip ir neprieini, tai tas tai anas? Man būna.Ir gan dažnai.Ir viskas baigiasi tuo , kad ateina laikas peržiūrėti pasibaigusius galiojimus ant pakelių, ir deja deja, kad ir kaip man skaudėtų širdį metant maistą į šiukšlinę, bet jis ten kartais nukeliauja...
Kad taip neatsitiktų, įsivedžiau sau naują strategiją su pieno produktais. Žodžiu jeigu matau , kad varškė šaldytuve pradeda jaustis vieniša, tuomet čiumpu ją, ir viską kas dar iš pieno produktų vienišauja (bet dar nepensijoj) imu- jogurto, grietinėlės, ar grietinės, maskarponės, ar net kefyro šlakelį. Viskas tinka- varškei į kompaniją idedam kelis šaukštus jogurto ar grietinės , cukraus pagal skonį, su blenderiu gerai išplakam ir turim masę, iš kurios bus labai paprastas ir gaivus uogų desertas.
Prireiks:
*Aprašytosios varškės masės,apie 300g
*Sausainių (ar džiuvėsėlių, ar bandelės padžiuvusios, tinka visi miltiniai saldėsiai , nes  juos trupinsim.)apie 100g
*Saujos norimų ir turimų uogų ar vaisių.
Į stiklinį indelį dedam šaukštą varškės, tuomet beriam sluoksnelį uogų  ar pjaustytų vaisių,(aš dėjau pjaustytus abrikosus)

Imam turimus sausainius (šikart dėjau damų pirštelius, kurių liko nuo tiramisu), trupinam pirštais ant uogų ar vaiių sluoksnio.
Tuomet pilam vėl sluoksnį varškės masės. Aš buvau padalinus masę į dvi dalis, ir vieną jų sutryniau blenderiu su keliom braškėm, kad taptų rožinės spalvos.Tad pas mane viršutinis sluoksnis rausvas :)
Ant viršaus beriame uogas, arba puošiame pjaustytais uogų ar vaisių gabaliukais. Aš puošiau braškėmis, kurias dar ant viršaus užpyliau želės cukraus, kad "viršelis " būtų blizgus ir dar labiau gundantis paragauti :) Galima mėtos lapelį uždėti, spalvų gama garantuota:)
Skanios vasaros, ir saldžių dienų! :)
Šaltinis: Iš galvos , ir šaldytuvo likučių :)

2011 m. birželio 22 d., trečiadienis

Paburbėjimas keksiukų tema

Atradau dirvą, kurioje kūrybinėms  improvizacijoms konditerijoje apsakyti nežinau ribų : keksiukai:)

Jeigu paklaustume protingojo gŪŪglo, kas yra keksiukai, o dar geriau- paprašytume parodyti jų nuotraukų, tai dideliausiame kompiuterio ekrane šmėstelėtų krūva rudai gelsvai geltonų rudų bandelių.Visos panašios.chmm. Man nuo to vaizdo iškarto kyla nekokios skoninės asociacijos- riebaluoti pirštai, (nes į keksiukų tešlą paprastai pilama aliejaus arba sviesto), ir antros dienos keksiukų guminiai bananų gabaliukai juose.fe.Netgi garsiosios Beatos knygose išbandyti keksiukų  receptai manęs nesužavėjo- atvirkščiai- antrąsyk jų negaminčiau.O jeigu įvestume pasaulietišką keksiukų pavadinimą- cupcakes - tai vaizdinė google paieška išmeta gausybę spalvotų , akį raibinančių nerealiausių spalvų, derinių , papuošimų keksiukų įvairovę. A tai ko čia mes tie lietuviai tokie nuobodūs? :D kur spalvos? kur išradingumas? kokias išvadas tat čia reiktų darytis? :) Galvojau galvojau ir prigalvojau,kad nieko nebus, reikia taisyti tokią prastą keksiuko pilkumo padėtį:) Keksiukas juk puikiai gali atstoti torto gabalėlį- biskvitas su kremu ir uogom:
a)jų derinių galybė gali būti.
B)valgyti galima  su šaukšteliu.
c) daug gražiau atrodo vienas toks pupsantis lėkštėje, nei kitasyk nesėkmingai atpjautas torto gabalėlis su išlūžusiu biskvitu, ir dar neduok die apvirtęs ant šono.
d) pagaminamas daug paprasčiau ir greičiau , nei didelio tortinio biskvito kepimas, tepimas ir puošimas..Žodžiu garbė keksiukams ir gal baikim su tais tortais vienąkart :)
Pasidariau tokį konditerinį eksperimentą.Prisiminiau skaniausius mano keptų tortų biskvitų receptus, ir juos panaudojau keksiukų tešlai gaminti. O beje uogų sezonas jau prasidėjo- nerealu , kožną dieną norisi namo iš turgelio parsitempti žemuogių , braškių ir trešnių .Dar -atsiverčiau maskarponės sūrio pyrago sūrinės dalies receptą. Ir ėmiausi darbo :)
Šviesų biskvitą dariau pagal Snikerinio torto biskvito receptą( į tešlą dedamas virtas kondensuotas kremas, ir man tas biskvitas buvo dangiškai skanus, toks sunkus, drėgnokas, kvepiantis Rududu ir švelnaus saldumo)
Pasigaminau sūrio pyrago masę- iš rikotos sūrio, kiaušinio , kukurūzų krakmolo ir cukraus.(Truputį supaprastinau- dar įtarkavau citrinos žievelės, nedėjau grietinėlės ir vietoj kukurūzų krakmolo dėjau miltų).
Tamsų biskvitą dariau pagal šlapio šokoladinio pyrago receptą.
Visas mases darydama originalius receptus dalinau iš dviejų  , sūrio masę- tris kartus mažesnį kiekį.
Kai visos masės jau paruoštos stovėjo ant stalo -ėmiausi smagiausios dalies- kūrybos :)


Keksiukai siurpriziukai:
 Į keksiukų formeles dėjau po šaukštą šviesios tešlos, šaukštą sūrio pyrago masės, į viduriuką spraudžiau po uogą, ant viršaus vėl tešlos masės. 
Tamsios tešlos variacija:   dėjau po šaukštą tamsios tešlos, į viduriuką spraudžiau balto šokolado plytelę arba šaukštelį rududu, šaukštą sūrio masės, vyšnią.
Kadangi nuo 12 keksiukų formos liko tešlos, tai išsitraukiau suflė indelius. Į juos dėjau visiška mixą-po šaukštą tamsios ir šviesios biskvito masės, sūrio pyrago masės ir kelias įvairias uogas.
Viską kepiau 180 laipsnių orkaitėje, trigubai trumpesnį laiką , nei nurodytą kepant tortų biskvitus( mažas tešlos kiekis iškepa žymiai greičiau).



Dar valgyti o juo labiau nešti svečiams ant stalo šiukštu negalima! Reikia gi makiažo, kokis gi čia vaizdas- rudumas ir geltonumas? Bandelių pusryčiams ar pavakariams ir taip kasdien visi prisivalgo.Tik suflė indeliuose keptą, be makiažo, su šaukšteliu iškart iškabinau...:P

Jeigu liko dar rikotos ar maskarponės sūrio- imam jį. Jeigu turim grietinėlės imam ir ją.Turim sviesto? Imam jį. Cukraus pudros? Tiks. Šokolado, ar kakavos miltelių ? Trintų braškių ar kitų raudonų uogų? O gal net matchos?  Grietinėlę, sviestą , maskarponę su cukraus pudra suplakame.Jei turim tik grietinėlę- tiks tik ji.Jei turim tik maskarponę ir sviestą -irgi tiks. Gautą masę padalinam į tris dalis- baltą paliekam kaip yra, į kitą įdedam kakavos, arba pašildyto išlydyto šokolado -išsukam iki rudos vientisos spalvos, ir trečią dalį nudažom su trintom uogom arba sirupu- išsukam iki vientisos ružavos spalvos. Imam konditerinį švirkstą(jei nėra-tuomet paprastą maišelį ir prakerpam kampuką- ir papuošiam keksiukus skirtingų spalvų grietinėlės ar maskarponės paviršiumi. Pabarstukai? tinka. Po vyšnią? irgi tinka :) PO braškę? Super.Kakavos miletliai per sietelį irgi neblogas papuošimas. Šviežių mėtų lapeliai? su braškėm puikus duetas.  Jau galime persibraukti per kaktą- mažiukus tortukus turime :)







Kas man labiausiai šiuose keksiukuose patiko? Kad imdamas keksiuką  nežinai ką jame rasi- ar uogą, ar karamelės rududu, ar balto šokolado sluoksnelį.... o maskarponės sluoksnis labai skaniai kaip torto pertepimas sudrėkina keksiuko vidų. Aš pati jų nemažai suvalgiau..nors paprastai savo saldumynų daug neragauju.... :)
Jei gimtadienis, tai dar ir žvakutę užpusti ant jų galima vietoj uogos ;)

Manau šia tema dar susitiksim , skanaus ;) Tikiuosi seilės susikaupė :)

P.S. Dėl viršaus papuošimo grietinėlių kiekio- šiam keksiukų kiekiui man užteko pusę litro grietinėlės, 100 g sviesto, 100 g rikotos.Viską miksavau, o cukraus dėjau ragaudama , iš akies.

2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

Sūrio rutuliukai

Tesiame sūrių savaitgalį :)
Labai skanūs lengvučiai sūrio rutuliukai, greit pagaminami ir smagiai tarp rankų sukočiojami.
Reikės:
200 g sutarkuoto puskiečio sūrio (aš naudojau Džiugo-kur būna iškart sutarkuotas pakeliuose)
200 g tepamo varškės sūrelio be jokių skonių (būna su česnakais, su žalumynais, jeigu labai maga-galima rinktis ir su skoniais:)
graikinių riešutų -saujelė,(kad užtektų po puse puselės įdėti į rutuliuko vidų)
džiuvėsėlių apvoliojimui.

Sutarkuotą sūrį sumaišome su varškės sūreliu iki vienalytės masės.Tuomet imame grybšnį masės,(kad masė neliptų prie rankų, aš jas pašlapinau vandeniu) suformuojame iš masės blyną, dedame į blynelio vidurį  riešutą ir susukame į rutuliuką, kad riešutas liktų viduje, kaip koks rafaelo.
Rutuliuką apvoliojame džiuvėsėliuose -ir viskas! paprasčiau nebūna, arne? :)Taip padarome rutuliukus iš visos masės, dedame į šaldytuvą pastovėti. Tiesą pasakius nežinau kiek laiko jiems reikia stovėti šaltai, aš dariau iš vakaro, tai stovėjo pernakt, bet ragaujant ką tik padarytus, nebuvo jau taip blogai, tik gal šiek tiek per  minkšti pradžioj buvo.
Riešutas kitą dieną buvo toks suminkštėjęs, šlapesnis, bet nuo to tik skanesnis tapo pats rutuliukas.Skanaus!

Šaltinis: Tėčio recpetai


2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Mėlynojo sūrio užtepas

Paskutinis gegužės savaitgalis man buvo "Sūrinis":) Ta prasme, kad turėjome suneštinį stalą vienoje šventėje, ir aš buvau atsakinga už "sūrį":) Todėl apsiėmiau  paieškomis, ką gi čia galima įdomaus iš to sūrio pasigaminti, juk negi nešiuosi fermentinį papjaustytą gabaliukais ar sūrio lazdeles...ne lygis!:D
Taigi savo atradimais dalinuosi čia, nes pati esu labai patenkinta tuo , ką pavyko atrasti ir pasigaminti.Nežinau ar atrodo įtikinamai skaniai nuotraukose, bet patikėkit- abrikosų , mėlynojo sūrio ir graikinių riešutų derinys- mm, labai puikiai tarpusavyje dera.
Reikės:
Mėlynojo pelėsio sūrio- 300g
Sviesto- 100g,
Graikiškų riešutų- 100g,
Džiovintų abrikosų- 100g.

Pelėsinį sūrį sutarkuojam burokine tarka. Sviestą sutarkavau lygiai taip pat.Tuomet viską sukrečiame į vieną indą ir rankomis viską sumaišome(sviestas nuo rankų šilumos ištirps ir gausis pakankamai vientisa masė.Tuomet su blenderiu viską išsukame iki purios vienalytės konsistensijos(gausis tokia šviesiai žalia spalva, lyg avokado tyrė) .

Abrikosus nuplauname, nusausiname, supjaustome mažais gabaliukais,( aš juos dar ir pamirkiau dvidešimt minučių, kad neišbrinktų , bet ir kad šiek tiek nusiplautų tie visi sieros dioksidai, kuriais apdorojami džiovinti vaisiai.Juk reikia rūpintis sveikata ir gerove:))))

Riešutus sutriname pirštais į gabaliukus. Abrikosus beje galima naudoti ir ekologiškus- neapdorotus sieros dioksidu, jie būna tokios rudos spalvos, man jie labai skanūs , tik šįkart neturėjau jų savo virtuvės spintelėje.
Beriame abrikosus į indelį , kuriame laikysime užtepą,krečiame sūrio masę,

ir ant viršaus beriame riešutus.Indelį galime rinktis stiklinį- tuomet skirtingų spalvų sluoksniai labai gražiai atrodo.Ir netgi gražiai uždengus ir aprišus neštis į svečius.Maniškis plastikinis, kad būtų patogu transportuoti:)
Nors ir laikiau šį užtepą šaldytuve, labai puikiai tepėsi,galima ant skrebučio, galima ant ciabatos, kaip kam patinka.O skonis tikrai puikus, sakyčiau visa skonių puokštė, abrikosai duoda saldumą, riešutai- kartumą, o sūris pakankamai sūrus. Taip kad skanaus:)
P.S. Labai patogus transportuoti, ar į pikniką įsidėti.Įsimeti krepšelin trapučių, tepimo peilį, ir puikiausias užkandis.Bent jau neprasčiausias:)Jei nešatės į svečius, būtinai sulauksit pagyrų :) O jei dar šeimininkai vyno pasiulys.....:)

Šaltinis: Dovanos iš virtuvės